Miesto puošmenoms apsaugoti - dar vienas popierius

Paveldas

Šiuo metu įvairiose Klaipėdos institucijose sudaromas jau trečias uostamiestį puošiančių dekoratyvinių meno kūrinių registras.

Deja, realios apsaugos ir priežiūros tie popierėliai neužtikrina, tad iš miesto ir toliau masiškai nyksta netgi į paveldo sąrašus įtrauktos puošmenos.

Klaipėdos valdžios atstovai jomis susirūpino tik prieš savaitę.

Sąrašas klajojo be tikslo

Klaipėdos savivaldybės administracijoje neseniai įvyko atsakingų valdininkų, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko, paveldosaugininkų bei istorikų pasitarimas. Jame nuspręsta inventorizuoti viešose Klaipėdos miesto vietose esančias meno vertybes.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Vido Pakalniškio, toks sąrašas - pirmas žingsnis norint išsiaiškinti, kas už kokią skulptūrą ar kitą dekoratyvų elementą yra atsakingas.

V. Pakalniškis sakė, jog 1998 m. buvo pats sudaręs meno vertybių sąrašą. Jame buvo 64 objektai - skulptūros, dekoratyvūs elementai, memorialinės lentos - nuo miesto ligoninės iki Draugystės parko Debreceno mikrorajone. Šį sąrašą V. Paklaniškis buvo perdavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos Turto skyriui. "Nežinau, kokiais tikslais tuo sąrašu buvo ir ar apskritai buvo naudojamasi", - tvirtino Kultūros skyriaus vedėjas.

Laikinai Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjos pareigas einanti Genovaitė Paulikienė tikino, jog bendro Klaipėdos puošmenų sąrašo nėra. O sąrašo, kurį sudarė V. Pakalniškis, ji nemačiusi. Valdininkė teigė, jog Turto ir privatizavimo skyriui nėra priskirta meno kūrinių saugojimo ir priežiūros funkcija. "Mes svetimu turtu nedisponuojame", - sakė G. Paulikienė, pabrėždama, jog dauguma sovietmečiu sukurtų meno vertybių dabar yra privatus turtas.

Vėl inventorizacija

Po pasitarimo Savivaldybės administracijoje pakartotinę meno kūrinių mieste inventorizaciją patikėta atlikti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojui Skulptūrų parkui Evaldui Jurkevičiui.

E. Jurkevičius darbą pradėjo nuo Smiltynės. Ten praėjusios savaitės pabaigoje jis jau buvo surašęs ir nufotografavęs 16 objektų, daugiausia - skulptūrų.

"Vaizdas - klaikus. Aikštelėje prie lankininkų bazės, kur kadaise vyko skulptorių simpoziumai ir yra palikta nemažai skulptūrų, dabar šiukšlynas. Pačios skulptūros aprašinėtos, apdaužytos. Nuo kitų skulptūrų, kurios stovi pakeliui į Jūrų muziejų, nuplėšytos lentelės su pavadinimais ir autorių pavardėmis", - pasakojo E. Jurkevičius.

Pasak pašnekovo, nė vienos Smiltynėje esančios skulptūros nėra sąraše, kurį jis gavo iš Klaipėdos savivaldybės administracijos Turto ir privatizavimo skyriaus.

Klaipėdos mieste E. Jurkevičius sakė atradęs meno objektų net labai netikėtose, apleistose vietose. "Pavyzdžiui, vieną skulptūrą radau apleistame kieme Minijos gatvės pradžioje, netoli naujos bažnyčios. Kas jos autorius - neaišku. Taip neturi būti. Jei miestas gerbia menininkus, kurie kažkada papuošė jį savo kūriniais, jie turi būti matomi, prižiūrimi, jų autoriai turi būti žinomi", - dėstė E. Jurkevičius.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojo nuomone, Klaipėdos savivaldybės administracija turėtų įsteigti specialią tarnybą, kuri rūpintųsi miesto puošmenomis, kaip Kapinių priežiūros tarnyba dabar rūpinasi amžinojo poilsio vietomis.

Dar vienas sąrašas

Deja, Klaipėdos miesto puošmenų priežiūros ir apsaugos daug metų nesugeba užtikrinti ne tik miesto valdžia. Organizuoti ir koordinuoti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą, nustatymą ir stebėseną Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas įpareigoja Kultūros paveldo departamentą.

Šio departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialistas Ramūnas Bartkus sakė, jog 2004 m. iš Kultūros paveldo centro Vilniuje buvo atvykusi komisija, kuri surinko medžiagą ir sudarė 11-os kūrinių, turinčių visuomeninę reikšmę, sąrašą. Tačiau tas sąrašas, pasak R. Bartkaus, nebuvo oficialiai patvirtintas.

Į sąrašą buvo įtraukti šie kūriniai: "Žvejo" paminklas, paminklas tarybiniams kariams, vitražas "Baltija" tuometiniame Klaipėdos medienos kombinate, Klaipėdos universiteto Menų fakultete esantys vitražai bei freskos, freska miesto ligoninėje, skulptūra "Šeima" prie Santuokų rūmų, S. Šimkaus konservatorijoje esantys kompozitorių biustai, skulptūra "Neringa" aikštėje prie alaus daryklos, Herkaus Manto paminklas, Taravos Anikės skulptūra bei kūrinys "Mūzos", buvęs pastate Liepų g. 10 (dabar - bankas "Nord/LB Lietuva").

Beje, pastarojo kūrinio jau nebėra. Jį ištiko toks pats likimas, kaip ir daugelį sovietmečiu sukurtų miesto puošmenų. "Mūzos" dingo, kai pastate vyko statybos.

Įdomu, kad Klaipėdos skulptūrų parkas su visais jame esančiais kūriniais įtrauktas ne į nekilnojamųjų kultūros vertybių, o į kapinių registrą.

Nežino už ką atsako

Išsiaiškinti, ar R. Bartkaus paminėtas Klaipėdos miesto puošmenų sąrašas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir ar jos prižiūrimos bei saugomos, - nepavyko.

Kultūros paveldo centro Dailės paveldo institute telefonu pavyko surasti tik už bažnytinį meną atsakingą vyresniąją dailės istorikę Regimantą Stankevičienę. Darbuotoja sakė, jog Dailės instituto vadovė atostogauja, o ją pavaduojanti darbuotoja serga.

"Įstatymų keitimosi audros vėto ir mėto mūsų įstaigą. Vyksta reorganizacija ir mes jau nežinome nei kaip vadinamės, nei už ką atsakingi esame. Aš žinau tik tiek, kad pasikeitus santvarkai dekoratyvinės dailės kūriniai buvo iš naujo inventorizuojami, iš vertybių sąrašų buvo išbraukti visi Lenino paminklai ir pan. Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas buvo peržiūrimas prieš porą metų", - trumpai situaciją apibūdino R. Stankevičienė.

Neturtinės teisės išlieka

Nepavyko išsiaiškinti ir ar autoriai, kadaise papuošę miestą, šiandien turi kokias nors teises į niokojamus ar naikinamus savo kūrinius.

Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyresnioji specialistė Gyta Berasnevičiūtė sakė negalinti komentuoti sovietmečio teisės aktų, apibrėžusių autorių teises, ir pacitavo dabar Lietuvos Respublikoje galiojantį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.

Pagal jį menininkai, pardavę savo kūrinį, praranda turtines teises. Tai reiškia, kad kūrinio savininkas gali tikėtis iš kūrinio naudos, gali jį rodyti viešai, gali jį perparduoti.

Tačiau menininkas išsaugo neturtines teises į kurinį - t.y. teisę reikalauti pripažinti ir nurodyti kūrinio autorystę, teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją.

Belieka tikėtis, kad po savaitės, kai bus parengtas naujas Klaipėdos puošmenų sąrašas ir paaiškės, kas už jas atsakingas, menininkai pagaliau sužinos, su kuo teistis dėl kėsinimosi į jų kūrinius. O kas kompensuos nuoskaudą dėl metalo lauže, soduose ar užsienyje jau atsidūrusių puošmenų?

Jurga PETRONYTĖ