Miestą turėję papuošti meno kūriniai dulka rūsiuose.

Prieš penkioliką metų žinomi uostamiesčio menininkai kūrė skulptūrinius objektus Klaipėdai papuošti, tačiau politinių permainų metu, pritrūkus pinigų, jie taip ir neatrado vietos miesto erdvėje. Rūsiuose, menininkų dirbtuvėse pasilikusius meno kūrinius nugulė dulkės, užmiršo apie juos visuomenė ir miesto valdžia.
Šią savaitę Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, suorganizavęs dailininkų Algirdo Boso, Gintauto Jonkaus ir kt. skulptūrų maketų, fotografijų bei piešinių parodą "Nežinoma XX a. pab. Lietuvos dailė. Klaipėdos skulptūra" Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10), priminė valdininkams jų pažadus, o visuomenei atskleidė nežinomus meno kūrinių likimus istorijos verpetuose.

Unikalus reljefas dulka sandėlyje

Per parodos atidarymą skulptorius Algirdas Bosas su širdgėla prisiminė reljefo, turėjusio papuošti Klaipėdos dramos teatro fasadą, istoriją.
"1982-1990 m. rekonstruojant Klaipėdos dramos teatro pastatą, aš gavau užsakymą sukurti reljefą, kuris būtų sumontuotas prie teatro sienos šalia centrinio įėjimo. Kultūros ministerija, miesto valdžia skyrė pinigų jo gamybai. Planavau padaryti darbą iš bronzos ir granito, kurio idėja - mūzų dialogas. Tai būtų buvęs didžiausias Lietuvoje tokio žanro kūrinys. Vien tik bronzos reljefas būtų užėmęs 56 kvadratinių metrų plotą. Architektas Saulius Manomaitis, projektuodamas teatro fasadą, suplanavo arką, pro kurią krentantis apšvietimas išryškintų reljefą. Arka buvo padaryta, apšvietimas - taip pat. 1988 m. aš išlipdžiau reljefo formas, 1989 m. jas išliejau iš bronzos, pagaminau 53 granito plokštes, beliko viską sumontuoti ir pastatyti kūrinį į numatytą vietą. Deja, reljefo montavimo ir pritvirtinimo darbams pritrūko pinigų. Taip mano darbas atsidūrė teatro sandėlyje", - pasakojo A. Bosas.

Pinigai panaudoti stogui lopyti

Vėliau, jau atidarius teatrą po rekonstrukcijos, pasak dailininko, šiek tiek pinigų šiam darbui sumontuoti buvo skyrusi miesto valdžia, tačiau tuometinis teatro vadovas Romas Pletkauskas juos panaudojo stogui sulopyti. Kadangi teatras yra valstybinis, buvo kreiptasi ir į tuometinius valstybės vadovus - prezidentą A. Brazauską, premjerą A. Šleževičių, tačiau jie atsakė, kad kol nebus pastatytas S. Kuzmos paminklas Sausio 13-osios aukoms atminti bei angelų skulptūros ant Vilniaus katedros, A. Bosas pinigų negaus.
Dabar paminklą Saulios 13-osios aukoms atminti jau ketinama keisti, angelai seniai puikuojasi ant Katedros, o reljefo neužmiršo tik... vagys.
"Vieną dieną pas mane atėjęs akmenskaldys pranešė, kad vienas žmogus atnešė jam mano kūrinio granito detalę, iš kurios pageidavo padaryti antkapinį paminklą. Patys suradome vagį, dirbusį Dramos teatre. Pavogtosios detalės buvo grąžintos į teatrą. Tas žmogus atleistas iš darbo. Tačiau ar neatsirado ilgapirščių daugiau - niekas nežino", - sakė dailininkas, pridūręs, jog pagal maketą, brėžinius, galėtų atkurti reljefo trūkstamas detales, jei jos būtų pavogtos.

Teatrui ne grožis rūpi

Klaipėdos dramos teatro technikos direktorės Rūtos Korkuzienės pasiteiravome, ar saugomas A. Boso meno kūrinys.
"Tai ilga, sena ir barzdota istorija, apie kurią aš bijau ką nors ir sakyti. 1990 m. reljefo detalės buvo sukrautos į sandėlį, tačiau jokios numeracijos ant jų nėra. Todėl norint sužinoti, ar jos yra visos, reikia reljefą sudėlioti kokioje didelėje aikštėje ir žiūrėti. O kai kurios jo detalės tokios sunkios, kad be krano nepakelsi. Tikiuosi, kad meno kūrinys yra visas. Sandėlys yra saugomas.
Tikimės, kad kada nors reljefas papuoš teatro sieną, tačiau šiandien mums ne grožis rūpi, kai stogai kiauri ir lietus į sceną lyja", - sakė R. Korkuzienė.

Neprisiminta net per jubiliejų

Skaudžiausia A. Bosui, kad apie jo kūrinį niekas prisiminė net šiemet, jubiliejiniais Klaipėdai metais.
"Reljefui pakabinti reikėtų apie 120 tūkst. litų. Kiek tūkstančių buvo iššaudyta į orą su fejerverkais, iššvaistyta vienadienėms gimtadienio linksmybėms? Centrinėje miesto aikštėje ant seniausio šalyje teatro pastato pakabintas didžiausias bronzos bei granito reljefas būtų buvęs prasmingas šventės akcentas", - apgailestavo skulptorius A. Bosas.

Menišką laikrodį pakeitė reklaminiai

Išskirtinio parodos "Nežinoma XX a. pab. Lietuvos dailė. Klaipėdos skulptūra" lankytojų dėmesio sulaukė ir skulptoriaus Gintauto Jonkaus prieš 13 metų suprojektuoto laikrodžio, turėjusio iškilti Liepų gatvėje, maketas.
Bronzinio objekto ant granito postamento pagrindinis akcentas - bronzinė į priekį žengiančio kūdikio skulptūra. Virš jos sumontuotas laikrodis, kurio viršūnėje - ažūrinė vėjarodė.
Už miesto skirtus pinigus skulptorius yra padaręs visas laikrodžio detales, beliko jų montavimo darbai bei pastatymas. Tačiau šiems darbams pinigų pritrūko.
Miesto valdžia, pasak Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Algio Jusionio, užsimanė modernių laikrodžių su reklaminiais stendais. Originalaus G. Jonkaus sukurto laikrodžio detalės tebeguli skulptoriaus dirbtuvėse ir laukia...

Kultūros skyrius meno objektų likimo nesvarsto

"Per tuos metus, kol aš dirbu, niekada šie skulptorių projektai nebuvo vėl iškelti į viešumą, - prisipažino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė. - A. Boso reljefo atveju norėtųsi iniciatyvos iš paties Dramos teatro pusės, tačiau jos niekada nebuvo. Teatralai į mus kreipiasi kitais klausimais.
Tuo tarpu G. Jonkaus laikrodžio maketas, šiais metais svarstant vieną iš programų, buvo pastatytas mero svetainėje. Tačiau toje vietoje, kur turėjo stovėti šis objektas, dabar, berods, yra reklaminiai stendai. Šiandien net negaliu atsakyti, kieno iniciatyva buvo iškelta to laikrodžio pastatymo idėja, kas užsakė šį darbą?
Nė vienas iš šių projektų nebuvo inicijuotas Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus ir jie nėra svarstomi mūsų skyriuje, o derinami su miesto planuotojais, dailininkais, mes galime tik pritarti", - sakė N. Laužikienė.

Biurokratai neištrauks meno iš už pečiaus

Miesto vyriausioji dailininkė Nijolė Banaitienė teigė atėjusi į tarnybą 1993 m. neradusi jokių šių meno kūrinių pėdsakų, dokumentų, Tarybos ar Valdybos, mero siūlymų ar sprendimų dėl jų, negavusi jokių pavedimų.
"Valdžioms keičiantis, seni dokumentai, sutartys nukeliavo į archyvus. Jei yra tokie darbai, yra sutartys dėl jų pastatymo, reikia informuoti apie tai biurokratus. Juk mes neištrauksim meno kūrinių iš už pečiaus ir neiškelsim jų į aikštę, jei apie juos nieko nežinosim. Stebiuosi, kodėl šia tema tiek laiko nebuvo prabilta rimtų žmonių būryje", - sakė "Vakarų ekspresui" I. Banaitienė.

Atmesti vengrų skulptoriaus projektai

Parodos ekspozicijos pristatymo metu paaiškėjo, kad Klaipėdos miestui nereikalinga ne tik savų dailininkų kūryba, bet ir menininkų iš užsienio darbai.
Žinia, Klaipėda yra Vengrijos miesto Debreceno partnerė. Dar 1985 m. buvo sumanyta įamžinti šių miestų draugystę meno kūriniais. Tais metais vieną iš Debreceno skverų papuošė Algirdo Boso sukurta žiogo skulptūra. Jos nuotrauka eksponuojama parodoje Klaipėdos galerijoje.
Tuo tarpu Klaipėdoje, Debreceno mikrorajone, turėjo iškilti vengrų skulptoriaus Varo Martono (Varu Marton) kūrinys. Dailininkas pristatė net du maketus, tačiau vienas jų, pasak A. Boso, mūsų miesto valdininkams pasirodė per brangus. Užsakymas nebuvo pateiktas ir pagal antrąjį maketą.

Tikisi atnaujinti meno mainus

Paprašytas pakomentuoti šią situaciją, Klaipėdos savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjas Ričardas Zulcas, einantis šias pareigas nuo 1996 m., teigė žinąs tik tiek, kad buvo sutvarkytas Debreceno skveras, aikštelė, tačiau apie vengrų dailininko skulptūras, turėjusias iškilti aikštelėje, nieko negirdėjęs ir neperėmęs jokių dokumentų dėl šio meninio projekto. Apie nepastatytas skulptūras vedėjui neužsiminė nei Klaipėdos, nei Debreceno dailininkai ar Užsienio ryšių skyriaus specialistai.
Pasak R. Zulco, ryšiai su Debrecenu pastarąjį dešimtmetį buvo labai nusilpę. "Prieš porą metų mes atnaujinome šią miestų-partnerių draugystę, kai klaipėdiečių grupė nuvyko į ten vykusį gėlių festivalį. Praėjusią vasarą Debrecene gastroliavo Klaipėdos savivaldybės muzikos centro dainų ir šokių ansamblis "Žilvinas". Reikia tikėtis, kad pavyks atgaivinti mainus ir dailės srityje", - išreiškė viltį pašnekovas.