Michailui Gorbačiovui Sausio 13-osios byla nerūpi – jis ruošiasi savo jubiliejui

„Michailas Sergejevičius šiuo klausimu (dėl 1991 m. Sausio 13-osios įvykių – LRT.lt) daugiau komentarų neteiks. Ieškokite jo fondo pranešimuose to, ką jis anksčiau yra pasakęs“, – trečiadienį LRT.lt teigė M. Gorbačiovo fondo Maskvoje ir jo asmeninis atstovas spaudai Vladimiras Poliakovas.

Jis taip pat paminėjo, jog buvusiam SSRS gensekui ir vieninteliam prezidentui šiuo metu rūpi kur kas malonesni įvykiai – kovo 2 d. jam sukaks 85-eri metai. Todėl fondas šiuo metu rengiasi iškilmėms.

V. Poliakovas taip pat sakė, jog M. Gorbačiovas aktyviai dirba savo vardo fonde, tik sveikatos problemos jam jau nebeleidžia taip dažnai kaip anksčiau važinėti po užsienį skaityti paskaitų.

Miegojo ir todėl nieko nežino?  

Kaip jau ne kartą buvo skelbta Rusijos ir mūsų šalies žiniasklaidos priemonėse, M. Gorbačiovas nesijaučia kaltas ir atsakingas dėl beginklių žmonių žudymo Vilniuje 1991 m. sausio 13-osios naktį, nes tada tiesiog ramiai sau miegojo.

„Sunku būtų įrodyti šiuos M. Gorbačiovo pareiškimus. Juk, žinant tuometinės SSRS valdymo mechanizmą, kai M. Gorbačiovas buvo ne tik valstybės, bet ir ginkluotųjų pajėgų vadovas, kažin, ar KGB ir kariuomenės vadovybė jam nepranešė, kad rengiamasi kariniams veiksmams Vilniuje. Šiandien jau visi puikiai žinome, kad Vilniuje iš Pskovo buvo perdislokuotos karinės SSRS pajėgos, o, užimant Nacionalinės televizijos ir kitus pastatus, dalyvavo specialiosios paskirties „Alfa“ padalinys“, – tvirtino tuometinis generalinis prokuroras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas.

Jo žodžius patvirtino ir 1991 m. „Alfa“ būriui vadovavęs KGB pulkininkas Michailas  Golovatovas. Po to, kai 2011 m. jis buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, ir Lietuva reikalavo jo išdavimo, bet Austrija atsisakė tai įvykdyti, prisimindamas savo būrio veiksmus Vilniuje, M. Golovatovas kalbėjo atvirai ir teigė, jog „Alfa“ būrys Lietuvoje veikė su paties M. Gorbačiovo žinia. 

M. Golovatovas taip pat yra tvirtinęs, jog komunikacijos centrus Vilniuje reikėję užimti tam, kad būtų pranešta apie tiesioginį SSRS prezidentinį valdymą Lietuvoje.

Šiuo metu M. Golovatovas nesėdi rankų sudėjęs. Neseniai buvo skelbta, jog KGB atsargos pulkininkas įkūrė fondą 1991 m. sausio įvykių kaltinamiesiems remti. Todėl neatmestina galimybė, kad netrukus kaltinamieji, kurių byloje yra priskaičiuojama net 65, sulauks materialinės pagalbos.

Tačiau beveik visi jie yra teisiami už akių, nes Rusija šioje byloje su Lietuva nebendradarbiauja.

Kaip aiškino A. Paulauskas, teisiant asmenis už akių, bylos nagrinėjimo teisme metu turės būti kvalifikuojama, kokius nusikaltimus jie įvykdė. Priimant teismo nuosprendį, bus pasisakoma dėl jų kaltės ir bausmės skyrimo.

„Po to į Rusiją bus siunčiamas nuosprendis vykdymui. Jei vykdymas nebus atliekamas, bus išduodamas tarptautinis nuteistųjų arešto orderis. Jei nuteistieji atsidurs šalyse, su kuriomis Lietuva teisiškai bendradarbiauja, jie bus suimti ir perduoti mūsų šaliai. Todėl nuteistųjų judėjimas bus žymiai apribotas. Jiems teks tenkintis buvimu Rusijoje arba išvykimu į tas šalis, kurios besąlygiškai paklūsta Rusijai“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Reikalavo M. Gorbačiovo atsakomybės

Žinomas psichologas, 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis yra kreipęsis į Lietuvos generalinę prokuratūrą, kad būtų siekiama apklausti M. Gorbačiovą kaip specialųjį liudininką. Tačiau mūsų šalies teisėsaugininkams nepavyko to pasiekti.

Dar 2011 m. Rusijos prokurorai yra pareiškę, kad M. Gorbačiovo atžvilgiu dėl 1991 m. sausio įvykių Vilniuje nebus taikomos jokios teisinės priemonės, o juolab – galimybė Lietuvos teisėsaugininkams kaip nors jį apklausti.

2011 m. Rusijos disidentas Vladimiras Bukovskis kreipėsi į Londono Vestminsterio teismą dėl arešto orderio tuo metu Londone viešėjusiam M. Gorbačiovui. Tačiau disidento pastangos liko bevaisės.

Apie tragiškus įvykius Lietuvoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane M. Gorbačiovui 2012 m. yra priekaištavęs ir Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas Sergejus Neverovas.