Maldausime Briuselio gelbėti Gedimino kalną

Gedimino kalnui vis grasinant nudardėti žemyn, į pagalbą nusprendė pulti ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Jis nacionalinę mūsų vertybę prilygino ūkininkų žemėms ir siūlo paramos kalno tvarkymui prašyti iš Europos Komisijos kartu su prašymu kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl didžiulių šių metų liūčių. Tiesa, kol žmonės nespėjo patikėti, kad tokių stebuklų iš Briuselio galime išprašyti, premjeras suskubo patikinti, kad ne tik 7 milijonus, bet tiek, kiek reikės, pinigų rasime patys. „Vakaro žinios“ klausė Seimo narių, ar ne per žema būtų maldauti Briuselio sušelpti nacionalinės vertybės gelbėjimo darbams kelių milijonų eurų, kai trimituojama, jog pertekliniame biudžete bus virš pusės milijardo laisvų pinigų.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Frakcija „Tvarka ir teisingumas“:

Tokie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasakymai rodo, kad žmogus jau visiškai nesigaudo, kur jis yra. Nejau jam atrodo, kad Gedimino kalnas - tai Naisių piliakalnis, kurį nuplovė per audrą ir lietų. Tokiu atveju gali prašyti pinigų Žemės ūkio ministerijos, nes tai yra žemės ūkio paskirties žemė. Bet Gedimino kalno atveju taip finansavimas nevyksta.

Juk jeigu tokia situacija ekstremali, kodėl nepasiūlė, kad Rusnėje estakadą būtų galima statyti, nes ir čia ekstremali situacija.

Tokie pasisakymai tik parodo, kad kai valstiečius išrinkome į valdžią, dangus pradėjo verkti ir visus metus, kol jie valdžioje, verkė. Todėl ir paskendo Lietuvėlė lietuje. Gal jeigu valstiečiai nustotų priimti kvailus sprendimus, ir verkimas sustotų.

Taip, galime pinigus paimti iš perteklinio biudžeto. Matyt, ministras nusprendė tokiu būdu pabandyti reklamą pasidaryti. Bet juk reikia situaciją vertinti realiai. Bet kokiu atveju biudžete yra pinigų ir iš ten tie pinigai ir bus paimti. Tam nereikia jokių prašymų ir jokių leidimų. Paskelbiama ekstremali situacija, Kultūros komitetas paskelbia, kad yra pavojus, ir skiriami pinigai. Be jokių didelių nesklandumų.

Niekas Europos Sąjungos neprašys ir tikrai Europos Sąjunga neduos pinigų tokiems reikalams. Manau, reikia mažiau kalbėti apie tokius dalykus, nes tai tik parodo, kaip ministras nesigaudo situacijoje, kurioje yra atsidūręs.

Andriejus STANČIKAS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija:

Aš visada sakau: jeigu galima gauti finansinės pagalbos iš Europos, kodėl mes turime jos atsisakyti? Tai savaime suprantama. Juk vis tiek tai yra pinigai, ateinantys į Lietuvą, o ne iš Lietuvos. Bet ar tikrai tai įmanoma, abejočiau.

Nes puikiai žinau, kad tikrai tai nėra lengva ir pirmiausia reikia turėti labai svarius argumentus, kad kažkas tau kažką duotų. Tikrai nėra taip, kad mes sugalvojame, kad reikia pinigų, ir Europa juos suteikia. Taip nebūna. Pinigai Europoje yra sudėlioti, tam yra derybinis periodas, todėl dabar lėšos jau sudėliotos iki 2020 m. Ir gauti kažką papildomai nėra taip paprasta. Nes kaip ir visur, taip ir čia, norint iš kažkur paimti papildomų lėšų, reikia kažkam jų sumažinti.

Nežinau, ar šiuo klausimu turime būti labai kuklūs. Juk šiandien esame bendrame klube, dėl kurio labai daug duodame patys. Gal tai nebūtinai išraiška pinigais, bet mes esame donorai kvalifikuotos darbo jėgos, paruošiame specialistus savo lėšomis, o tada atiduodame Europai. Šiuo klausimu esame galbūt net didesni donorai nei senos narės. Todėl nemanau, kad turėtume kažko gėdytis ir atsisakyti paramos, jeigu ji tikrai yra galima. Juk mums iš Europos keliami aukšti reikalavimai ir kriterijai, tad ir atsakomybe patekus į bėdą reikėtų dalytis.

Nes turint net ir perteklinį valstybės biudžetą, niekas nežino, kas bus po trejų metų. Ir jeigu mes visuomet gyvensime su minusu neturėdami rezervo, o tada dar ateis ekonominė krizė, tada ir vėl pasipils naktinės reformos.

Kęstutis GLAVECKAS, Liberalų sąjūdžio frakcija:

Bet kuriuo atveju gauti paramą yra geriau nei naudoti savo pinigus. Tai yra elementaru. Tik ar Lietuva ras pakankamai argumentų išprašyti Europos Komisijos tą pinigų dalį, sunku atsakyti. Jei pavyktų, tai būtų teigiamas dalykas. Juk geriau iš Europos pinigų nei iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Nereikėtų galvoti, kad mūsų Gedimino kalnas labai domina Belgiją, Olandiją ar Liuksemburgą. Galvokime realiai. Jei tik galima gauti tam pinigų, stengiamasi juos gauti. Tai natūralus dalykas. Tam ir yra sukurta sistema, kurioje galima prašyti. O jei galima prašyti, galima ir gauti. Kam mes čia per daug įdomūs su tuo Gedimino kalnu? Kiek tų vertybių yra Romoje, Paryžiuje ar visur kitur. Tad manau, kad toks prašymas neprieštarauja mūsų garbei. Apie tai nerašys užsienio laikraščiai, kad štai Lietuva kreipėsi prašydama padėti sutvarkyti Gedimino kalną. Senamiesčio rekonstrukcijai mes gavome pinigų, tai kodėl negalime ir kalnui paprašyti... Kuo senamiestis yra daugiau reikšmingas nei Gedimino kalnas arba atvirkščiai?

Biudžetas perteklinis yra tik „Sodros“ ir PSDF. O valstybės biudžetas yra minusinis. „Sodros“ biudžetas yra skirtas socialiniams dalykams ir pensijoms, o Privalomojo sveikatos draudimo rezervą planuojama naudoti algoms kelti. Tai arba reikėtų dar labiau padidinti deficitą, arba iš kažko atimti. Tai gal pradžiai reikia paprašyti. O nesinaudoti šia galimybe, nes esame išdidūs, būtų tiesiog neprotinga.

Jurgis RAZMA, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija:

Tokį ministro pasakymą vertinu neigiamai. Manau, tai yra tiesiog neapgalvotas pasakymas ir tikrai nėra Vyriausybės pozicija. Tokie ministro samprotavimai atrodo prastai, lyg svarbiausiais savo valstybės simboliais mes negalėtume pasirūpinti patys, o vietoj to turime su ištiesta ranka ir nulenkta galva eiti į Briuselį. Manau, kad ir premjero už tai nebus pagirtas ministras. Būtų geriau, kad ministrai iš pradžių pagalvotų ir tik tada kalbėtų, o ne atvirkščiai.

Suprantama, kad kiek tiksliai reikės tų milijonų, gal nelabai kas ir žino, bet lėšas reikia planuoti atsakingai ir neleisti, kad kažkas iš tų, kurie pretenduoja atlikti darbus, pasinaudotų įtempta situacija. Manau, valstybė turi pajėgti rasti tokias lėšas, kurios gal ir nesieks daugiamilijoninių sumų. Vyriausybei palikime nuspręsti, kur lėšos neįsisavintos ar kaip jas perskirstyti. Net jeigu premjeras ateitų į Seimą su greito biudžeto tikslinimo prašymu, neabejoju, kad neprieštarautų nei pozicija, nei opozicija. Lėšų surasti tikrai įmanoma. Vienas paprasčiausių variantų - padidinti išlaidas Kultūros ministerijos eilutėje.

Tai turėtų būti garbės reikalas. O ministro B.Markausko samprotavimai kelia pyktį. Lyg Gedimino kalnas būtų eilinis kalnas, užsėtas rugiais. Bet juk kuo čia dėtas žemės ūkis, už kurį ministras atsakingas. Nejau jis į Gedimino kalną žiūri kaip į žemės ūkio objektą? Kad ten yra žemės, dar nereiškia, kad tai yra žemės ūkio dalis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“