Lygūs ir lygesni ne tik žemėje

Parlamentarai praspyrė įstatymo projektą ketvirtą kartą. O juo siekta pakeisti 2014-ųjų gegužę priimto įstatymo straipsnį, kuriuo mirusieji pensininkai buvo suskirstyti į mirusius iki gegužės 22-osios ir po to. Tas įstatymas numatė, kad per krizę nurėžtos pensijos bus grąžintos tik po minėtos datos Anapilin išėjusiųjų artimiesiems. Taigi šia pataisa bandyta sulyginti bent į dangų iškeliavusiuosius.

Anksčiau klausimas būdavo blokuojamas radus įvairių pretekstų. Šį kartą rasta labai elementari priežastis - projektas nebuvo apsvarstytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

Beje, po pateikimo projektas buvo priimtas svarstyti praėjusį gruodį. Tada 54 parlamentarų balsais nuspręsta prie jo grįžti pavasario sesijoje, kai pereis Socialinės apsaugos ir darbo komiteto filtrus.

Tą dieną, kai Seimas iš darbotvarkės išbraukė šį klausimą, sirguliavusi komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė „VŽ“ aiškino, jog komitetas šiam klausimui dėmesio neskyrė, nes dabar jo prioritetai visai kiti - vaikų teisės ir socialinio modelio svarstymas.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, dirbęs premjero patarėju, tvirtina, kad galimybė grąžinti visiems nurėžtas pensijas buvo.

„Aš negaliu prisiminti, kokiais argumentais remiantis buvo suskirstyti mirusieji. Juk ir Konstitucinio Teismo doktrinoje, regis, suformuluota, kad pensijos yra pensininkų nuosavybė ir ji palikuonims lieka po jų mirties. Nesu teisininkas, bet skirti, kada žmogus mirė, yra tam tikros žmonių grupės diskriminacija. Dėl tokio sprendimo pagrįstumo kyla didelių abejonių“, - tokia S.Jakeliūno nuomonė.

Jis prisimena, kad 2015 metų Europos Komisijos finansinės būklės vertinime juodu ant balto buvo parašyta, kad 2014 metų biudžete ir biudžeto rodikliuose visos pensijoms reikalingos sumos buvo numatytos. Tiesa, dalis kompensacijų buvo numatyta 2014-aisiais, dalis - 2015-aisiais, teigia analitikas.

Tad kodėl atimtos pensijos nebuvo išmokėtos?

„Tada premjeras viešai sakė, kad reikėtų skolintis, jeigu iš karto išmokėtume. Tačiau sumos, reikalingos toms kompensacinėms išmokoms, yra gana mažos valstybės viešųjų finansų mastu. Tokių likučių nuo pusės milijardo iki milijardo eurų visada būna valstybės iždo sąskaitose. Taigi grynųjų pinigų išmokėjimo prasme tai jokių problemų tikrai nebūtų sukėlę. Kokiais motyvais remiantis kompensavimas nukeltas vėlesniam laikui - tai yra interpretavimas“, - sako S.Jakeliūnas.

Parlamentaras Povilas Urbšys pastebi, kad anksčiau projektas atmetinėtas, nes esą jį reikia tobulinti. Dabar, kai projektas jau suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parlamentarams nebelieka nieko kita, tik jį „marinuoti“ Seimo komitete.

„Jie sprendžia savo klausimus, tačiau grąžinti iš žmonių atimtų pinigų nenori. Apie kompensavimą dirbantiems pensininkams niekas nešneka. Valdžia išskaidė grąžinimą dozėmis tam, kad retkarčiais galėtų apie save priminti, kokia ji yra geradarė, vis apie žmones galvojanti. Tai padaryta, kad žmogus, kaip tas narkomanas, būtų priklausomas. Nes jeigu iš karto būtų grąžinta, žmonės greit pamirštų, kas tas geradarys buvo“, - reziumuoja P.Urbšys.

Priminsime, kad per krizę kompensuoti 638 tūkst. pensijų gavėjų sumažintoms pensijoms reikėjo 450 mln. litų. Kol Seimas svarstė, ką daryti, ir priėmė naują įstatymą, užbrėždamas ribą, mirė 167 tūkst. pensijos gavėjų, „sutaupydami“ biudžetui 117 mln. litų (34 mln. eurų).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“