Lygių galimybių kontrolieriai sulaukė skundų dėl privalomos karinės tarnybos
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos, reiškinys kol kas nėra masinis, nes gauta ne daugiau kaip 10 skundų bei paklausimų telefonu. Moterys savo skunduose dažniausiai reiškia pasipiktinimą, kad į planuojamą šauktinių kariuomenę bus imami tik vyrai. Vyrai be lyčių aspekto taip pat įžvelgia diskriminaciją dėl amžiaus ir išsilavinimo. Jei privalomajai karinei tarnybai pritars Seimas, į mokymus gali būti kviečiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų imtinai, taip pat aukštųjų mokyklų absolventai iki 38 metų.
Lygių galimybių kontrolieriaus institucija pažymi, kad lyties, amžiaus bei socialinės padėties reikalavimai formaliai nėra laikomi lygių galimybių pažeidimu, nes įstatymuose šie atvejai numatyti kaip išimtys. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taip pat reglamentuoja, kad abiem lytims nustatomi skirtingi karo prievolės atlikimo atvejai nėra laikomi diskriminacija.
V. Dambravos teigimu, tarptautinės lygių galimybių praktikos dėl privalomosios karo tarnybos kriterijų vyrams ir moterims nėra, tačiau dažniausiai linkstama prie nuostatos, kad karo prievolė moteris neturėtų būti privaloma. Šiuo metu moterys privalomąją karinę tarnybą turi atlikti Izraelyje, Norvegijos žiniasklaida dar pernai spalį skelbė, kad tokia praktika bus taikoma ir jų šalyje, tačiau tarnauti nenorinčios moterys nebus verčiamos to daryti. Norvegija iki 2020 metų įsipareigojo moterų skaičių kariuomenėje padidinti iki 20 proc. Savanoriškai moterys Norvegijos kariuomenėje gali tarnauti nuo 1976 metų, šiuo metu jos sudaro apie 10 proc. visų šalies karių.
Rašyti komentarą