LVK: Priimant įstatymus turi būti atliekama kaštų ir naudos analizė

„Valdžia yra galutinis sprendimų priėmėjas, tačiau neaišku kodėl, šalies ūkį liečiantys teisės aktai yra svarstomi už uždarų durų, nesikonsultuojant su verslo atstovais. Naujai ruošiamų teisės aktų projektų neįmanoma pamatyti, tad galutiniame rezultate valstybės tarnautojai patys nusprendžia, kas yra geriausia verslui, nors patys versle niekada nėra dirbę“, - teigia Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Pasak V. Sutkaus, kaštų ir naudos analizė, kaip valstybės projektų vertinimo instrumentas, realiai nefunkcionuoja nei priiminėjant įstatymus, nei vėliau juos įgyvendinant. Sprendimų pasekmės dažnai nėra kompetentingai apskaičiuojamos ir neskelbiami tokius apskaičiavimus atlikę asmenys. Viešos ataskaitos apie valdžios sprendimų įgyvendinimą nėra privalomos, tad atskaitomybė už priimtus sprendimus tampa neįmanoma.

LVK taip pat ragino judėjimo „TAIP“ atstovus savo rinkiminėje programoje daugiau dėmesio skirti verslo reputacijai, kad negatyvus nusistatymas prieš verslą ir verslininkus nebūtų įprastas dalykas, kaip tai yra šiuo metu. Taip pat rekomenduota peržiūrėti mokestinę bazę, atkreipiant dėmesį į tuos mokesčius, kurie galėtų labiausiai paįtakoti šalies ūkio augimą ir socialinių problemų sprendimą. Pirmiausia siūloma netaikyti pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui bei taikyti mokesčių lengvatas įmonėms, įdarbinančioms studentus ar jaunus specialistus.

Konfederacija akcentavo ir privačios medicinos sektorių, kuris šiuo metu nėra traktuojamas kaip verslas ir daugeliu atvejų yra diskriminuojamas valstybės, ypač skirstant Europos Sąjungos paramą. Bendrai dėl ES paramos skirstymo LVK griežtai laikosi pozicijos, kad ši funkcija neturėtų būti Finansų ministerijos, atliekančios šalies apskaitininko vaidmenį, atsakomybėje ir turi būti perduota Ūkio ministerijai, atsakingai už šalies ūkį.

Judėjimo „TAIP‘ atstovas Seimo narys Žilvinas Šilgalis akcentavo, kad savo rinkiminėje programoje partija numato LR Konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos būtų mažinamas Seimo narių skaičius ir apribojamas jų kadencijų kiekis, kad parlamentarai po dviejų kadencijų turėtų grįžti į darbo rinką ir įrodyti, kad gali joje konkuruoti. Tik tuomet jie vėl galėtų kandidatuoti į Parlamentą. Taip pat numatoma ilginti Seimo nario kadenciją nuo 4 iki 5 metų, kas užtikrintų pradėtų darbų tęstinumą, o Seimo rinkimus perkelti į pavasarį, kad rudenį būtų galima sklandžiai svarstyti šalies biudžeto projektą. Šiemet biudžeto projektą pateiks dabartinė Vyriausybė, o jį svarstys naujoji valdžia, suformuota po spalio 14 d. rinkimų.