LRT chebrytė: Ką norim, tą darom!

Lapkričio mėnesį kelios dešimtys parlamentarų kreipėsi į LRT tarybą tikėdamasi sužinoti, kur ir kam visuomeninis transliuotojas kasmet panaudoja bemaž 40 mln. eurų.

Pažadėjusi duoti atsakymą ir kai ką paaiškinusi LRT taryba netrukus įspėjo, kad seimūnams visko žinoti nevalia, nes komercines paslaptis įpareigoja saugoti su prodiuseriais pasirašytos sutartys. Prezidentės deleguotas tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis bandė parlamentarus paprotinti, kad LRT savarankiškumą saugo net Konstitucinis Teismas, o kai kurie prodiuseriai ir laidų vedėjai suskato aiškinti, esą valdantieji šitaip keršija žurnalistams už kritiką.

- Aš pats esu buvęs LRT tarybos nariu ir galiu pasakyti: politinės jėgos visuomet kėsinasi į transliuotoją norėdamos, kad jis būtų palankus ar mažiau kritiškas jų atžvilgiu. Tada kyla grėsmė laisvam žodžiui ir nepriklausomai žurnalistikai, - patirtimi dalijosi žurnalistas, buvęs Seimo narys Valdas Vasiliauskas. - Tačiau šiuo atveju aš manau, kad konflikto kaltininkė - LRT taryba ir jos pirmininkas profesorius Žygintas Pečiulis. Taip arogantiškai atsakinėti į Seimo narių natūralius ir logiškus klausimus negalima. Pirmiausia visi diskutuojantieji užmiršta, kad LRT, kaip viešoji įstaiga, yra tiesiogiai pavaldi Seimui ir jam atskaitinga.

Kadangi visus asignavimus skiria Seimas, natūralu, kad jo pirmutinė pareiga žiūrėti, ar tie asignavimai panaudojami skaidriai ir racionaliai. Čia yra retas atvejis, kai Seimas pasielgė protingai klausdamas tiktai finansinių dalykų, tačiau nesikėsindamas į turinį. Kadangi Seimas vykdo savo pareigą ir klausia, kaip panaudojami biudžeto pinigai, tad tas visas riksmas kyla be reikalo, o Konstitucijos išmanytojai šauna pro šalį. Apie finansų kontrolę Konstitucinis Teismas niekur nekalba, tuo galėtų įsitikinti profesorius Sinkevičius, visi kiti ir neklaidintų visuomenės.

- Ko bijo LRT taryba taip užsispirdama?

- Kai nenori atsakyti, toks klausimas iš karto ir kyla. Vadinasi, yra įtartini, neskaidrūs dalykai, neskaidrūs projektai. Iš tikrųjų dabar aiškėja, kad vadinamasis faintaimas, geriausias eterio laikas, atitenka porai artimai susijusių prodiuserių. O tas faintaimas yra ir pats brangiausias laikas, kurį pasidalija grupelė draugų nežinomais principais. Todėl natūraliai kyla klausimai, kiek atskiros laidos ir projektai kainuoja, ar viskas skaidru.

Lietuvoje kaip visada išradinėjamas dviratis. Juk turima visuomeninių transliuotojų pavyzdžių, iš kurių labiausiai žinomas BBC Didžiojoje Britanijoje, kurį panašiais principais valdo taryba. Bet atverti jų finansinės veiklos ataskaitas ir viską matai, kiek kainuoja kiekvienas projektas, kiek uždirba žurnalistas, vedėjai, kokios pajamos. O čia visuomeninis transliuotojas, pirmiausia turintis prižiūrėti politikų skaidrumą, kalba apie politinę korupciją, o pats staiga tampa šventąja karve, kurios negalima paklausti, kiek kas kainuoja.

- Bet LRT stengiasi visuomenę įtikinti, kad parlamentarai šitaip keršija už kritiką.

- Būtent čia ir yra jų visa demagogija, tas jų kalbėjimas, kad esame kritiški, už tai mus puola. Nieko panašaus. Atsakykite, kaip panaudojate pinigus, ir kritikuokite ką norite. Tokią demagogiją leidžia netobulas, seniai priimtas LRT įstatymas. Skaidrumą užtikrinti turėjo į LRT tarybą deleguoti nariai. Bet ji yra visiškai suaugusi su administracija. Ne paslaptis, kad LRT tarybos nariai už kiekvieną posėdį gauna labai solidų užmokestį, kuris vis didėjo...

Visi sočiai gyveno ir jokios kontrolės ir atskaitomybės nebuvo. Dabar sprogusi situacija labai ilgai noko.

- Ši kompanija bando įteigti esanti persekiojama už kritiką, bet nors kiek savarankiškiau mąstantys žiūrovai mato, kad į pokalbių laidas kviečiami vis tie patys, „savi“, kalbėtojai, o jeigu kviečiami neįtinkantys, tai jie sumaišomi su žemėmis. O įstatymas reikalauja, kad visuomeninis transliuotojas atspindėtų visas pažiūras.

- Taip, LRT įstatymas to reikalauja, bet tai tik teorija. O mes juk žinome, kad laidų dalyviai yra etatiniai. Viskas labai vienpusiška, viskas priklauso nuo asmeninių ir bičiuliškų santykių. Visuomeninis transliuotojas tapo tam tikros grupės interesų reiškėju ir atspindžiu. Ta grupė iš pradžių uzurpavo viešojo transliuotojo eterį, o paskui, panašu, užvaldė visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.

- LRT kone atvirai šnekama, kad taryba pavaldi generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui.

- Taip, nes generalinis ir administracija skirsto biudžeto pinigus. Aš, kaip buvęs tarybos narys tais laikais, kai tarybą sudarė kur kas žymesni ir padoresni žmonės nei dabar, galiu sakyti, kad būdavo visko. Visokie kvietimai - tau, poniai, tavo artimiems draugams, į visokius filmavimus. Sėdėjimas prie staliuko prestižinėje vietoje pirmoje eilėje per koncertus, kvietimai į Valdovų rūmus per sezonų pristatymus. Kai generalinis direktorius pamalonina tarybos narius kvietimais, tada tarybos nariai tampa jaukiais kalakutais.

- Kuo, manote, viskas baigsis?

- Jeigu liktų taip, kaip buvo, labiausiai kenktų pačiai LRT ir joje dirbantiems žurnalistams, kurių absoliuti dauguma yra padorūs žmonės ir tikri profesionalai. Aš manau, kad taryba su Pečiuliu turėtų atsistatydinti, nes dėl to yra kalti pirmiausia jie. Bet tokio papročio, kad Lietuvoje būtų svarbiau etika, nėra. Tai būtų apsivalymas. Manau, kad bus apsiribota kažkokiais administraciniais arba teisiniais sprendimais. Šitai tarybai etika yra nesuvokiamas reiškinys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Seimas spręs, ar imtis LRT veiklos tyrimo

Seimas penktadienį ketina spręsti, ar sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.

Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų atsakyti į 12 klausimų, kurie susiję su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, viešaisiais pirkimais, LRT valdomu turtu. Siūloma, kad komisija tyrimą atliktų bei pateiktų išvadą Seimui iki birželio 1 d.

Nutarimo projekto autoriai komisijai siūlo išsiaiškinti, ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.

Politikus domina, ar nustatyta valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalinimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, misijai įgyvendinti.

Pagal projektą, siūloma įvertinti, ar LRT įstatyme apibrėžti kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos viešojo skleidimo būdai (už užmokestį, už kitokį atlygį, nemokamai) yra LRT taikomi skaidriai, vykdant adekvačią kontrolę.

Jei būtų nustatyta, kad pasirenkant informacijos skleidimo būdus stokojama skaidrumo ir (ar) kontrolės adekvatumo, išsiaiškinti dėl to atsakingus asmenis. Jei paminėta skaidrumo ir kontrolės stoka sąlygota ydingo reguliavimo, - identifikuoti teisės aktų spragas“, - tokia užduotis formuluojama tyrimo komisijai.

Jeigu Seimas pritartų, būtų įvertinta, „ar LRT viešųjų pirkimų procedūras atlieka skaidriai, nesukuriant tiekėjų konkurencijos apribojimų, o vykdomoms procedūroms stebėti naudojami savalaikiai ir visaverčiai priežiūros ir kontrolės mechanizmai“.

Taip pat siūloma nustatyti, ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos, LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas.

Tyrimo komisiją siūloma sudaryti iš 12 įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių, kurie turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.