Loreta Graužinienė apie Dalios Grybauskaitės egzaminą: Neleisiu žeminti nei savęs, nei kitų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė parlamentarių Loretos Graužinienės ir Virginijos Baltraitienės kandidatūras į ministres tik todėl, kad jai nepatinka Darbo partija. Valstybės vadovė apie tai nieko nepasakė oficialiai, tik paskleidė gandus. „Respublika“ aiškinosi, kas iš tiesų vyko Prezidentūroje, prezidentei susitinkant su pretendentais į ministrus. Paaiškėjo gėdingų dalykų.

- Antradienį prezidentė į viešumą paleido žinią, kad jūs ir V.Baltraitienė jai esate netinkamos dirbti ministrėmis. Žinote kodėl? - vakar „Respublika“ paklausė L.Graužinienės.

- Per mano susitikimą su prezidente (lapkričio 27 d. - red.past.), dalyvaujant ir patarėjams, D.Grybauskaitė pasakė, kad neturi jokių pastabų dėl mano darbo, kompetencijos, mano veikla politikoje ji yra patenkinta.

Iš šio pokalbio taip pat buvo aišku, kad atitinkamų institucijų pažymos mano atžvilgiu irgi yra teigiamos. Kandidatus į ministrus pagal įstatymą privalomai tikrina visos tam reikalingos institucijos, taip pat ir specialiosios tarnybos.

Kiek supratau, jokių rimtų priekaištų prezidentė man neturėjo, bet tuomet kyla klausimas, kodėl ji atmetė mano kandidatūrą? Yra kelios priežastys, kurias tik nujaučiu, bet norėčiau, kad tai oficialiai įvardytų pati prezidentė. Mano vienintelis reikalavimas šiame pokalbyje ir buvo tai, kad valstybės vadovė apie mano netinkamumo priežastis pasakytų viešai.

- Tai jūs pasakėte šalies vadovei į akis?

- Aš jau buvau apsisprendusi, kad apie tą pokalbį Prezidentūroje nieko nepasakosiu. Bet ne aš apie tai ir pradedu kalbėti - vakarykštė (antradienio - red. past.) prezidentės viešųjų ryšių kampanija Salomėjos Nėries mokykloje dar kartą įžeidė mane kaip žmogų.

Aš kelis kartus labai atidžiai peržiūrėjau tą reportažą, kuriame prezidentė kaip viešuosius ryšius pasitelkia net savo anglų kalbos mokytoją. Ir įsitikinau, kad ta mokytoja nė žodeliu neužsiminė konkrečiai apie anglų kalbą. Ji kalbėjo apie užsienio kalbą.

- Ir jūsų susitikimas Prezidentūroje su D.Grybauskaite buvo atitinkamai surežisuotas?

- Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius prieš mano susitikimą su prezidente ją buvo informavęs, kad aš kalbu vokiškai. Mes su D.Grybauskaite labai trumpai lietuviškai pasikalbėjome apie Lietuvos socialinę politiką ir buvo pereita prie europinių temų. Tuomet manęs buvo paprašyta Europos socialinę politiką pristatyti bet kuria užsienio kalba.

Pokalbyje dalyvavo prezidentės patarėja socialiniams reikalams, patarėjas Nerijus Udrėnas ir man nepažįstamas žmogus, kurio D.Grybauskaitė nepristatė. Aš, žinodama, kad prezidentė nekalba vokiškai, nelabai supratau, su kuo turėsiu kalbėti vokiečių kalba.

Pamaniau, gal su N.Udrėnu, tačiau tuoj pat supratau, kad su tuo nepažįstamuoju, kuris galbūt ir yra vokiečių kalbos specialistas. Tik man buvo neaiškus pats pokalbio stilius - ar su prezidente kalbėsiuosi per vertėją, kuriuo gali būti tas vyras, ar jam turėsiu atsiskaityti kaip mokinė.

Kadangi pati su savimi nekalbu, supratau, kad tam nepažįstamajam aš, tarsi moksleivė, turėsiu monologu atpasakoti išmoktą temą. Be abejo, aš įsižeidžiau, pajutau ne tik atvirai demonstruojamą nepagarbą ne tik man, bet ir vokiečių kalbai.

Tada prezidentei aiškiai pasakiau, kad egzamino pas ją aš nelaikysiu. D.Grybauskaitė iškart paprašė patarėjus ir tą vyrą mus palikti - jie išėjo.

- Kas vyko toliau, jau prie keturių akių?

- Oficialus pokalbis truko vos kelias minutes, o likusi jo dalis, užtrukusi gana ilgai, buvo privati. Gerbdama prezidentę, privataus pokalbio detalių neatskleisiu.

- Bent pasakykite, kokiomis temomis kalbėjotės privačiai, juk turbūt ne apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, socialines bėdas?

- Privataus pokalbio temos sukosi apie visas gyvenimo sritis.

- Atleiskite, sunku patikėti, kad valstybės vadovė ir Seimo narė, kandidatė į ministrus, leido sau pusvalandį skirti moteriškam pokalbiui prie kavutės, tarkim, apie madą, vyrus?

- Šio pokalbio turinio aš negaliu atskleisti.

- Ar eidama į pokalbį su D.Grybauskaite jūs buvote pasiruošusi ir užsienio kalbos, ir psichologiniam egzaminams?

- Aš visada gerbiu lietuvių kalbą ir manau, kad visa tauta turi didžiuotis išsaugojusi šią seną vertybę. Juk net išsilavinę užsieniečiai mokosi lietuviškai tam, kad suprastų kalbos atsiradimo, evoliucijos seką. Mes privalome puoselėti savo kalbą kaip tautiškumo elementą, ką man nuo vaikystės įskiepijo tėvai.

Kalbant apie susitikimą su prezidente, reikia prisiminti, kad aš, tapdama Seimo nare, prisiekiau padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos. Ji sako, kad valstybinė kalba yra lietuvių, o įstatymai nurodo, kad valstybės institucijose privaloma kalbėti tik valstybine kalba. Beje, prezidentė yra prisiekusi lygiai taip pat.

Priesaiką aš laikau labai svarbiu įsipareigojimu, o ne bereikšme detale. Esu davusi ne vieną Seimo narės priesaiką, tačiau vis dar prisimenu, kada prisiekiau pirmą kartą. Tai buvo auditorės priesaika, kurios, dirbdama šį darbą, tikrai sąžiningai laikiausi.

- Jūs buvote pasiruošusi apie ES socialinę politiką prezidentei papasakoti ir vokiškai?

- Žinoma. Bet man nėra suprantamas prezidentės noras iškelti vien anglų kalbą, nes tarp ES darbinių kalbų, be anglų bei prancūzų, yra ir vokiečių kalba. Toks kitų kalbų nuvertinimas, kai pats moki tik anglų kalbą, yra nekorektiškas.

Taip pat manau, kad pagrindinės politikos formuotojos ES yra būtent Vokietija ir Prancūzija, o vokiečių socialinė politika, apie kurią ir norėjau kalbėti su prezidente, yra pripažįstama kaip viena geriausių Bendrijoje.
Vokietijoje yra ne Socialinių reikalų ir darbo, kaip Lietuvoje, o Darbo ir socialinių reikalų ministerija. Nuo to ir prasideda visa vokiečių socialinių reikalų filosofija. Vokiečiai elgiasi protingiau už mus - jie didžiausią dėmesį skiria darbui, darbo vietų kūrimui, o mes į pirmą poziciją vis dar statome socialinių išmokų mokėjimą, skatinimą gyventi iš pašalpų. Mano nuomone, vokiečių socialinė politika yra žymiai teisingesnė nei mūsų, ką tapusi ministre ir ketinau iš esmės keisti.

- Prezidentė jau tarsi pakeitė savo nuostatas Darbo partijos atžvilgiu ir jos filtrą perėjo kandidatai į kultūros ir žemės ūkio ministrus Darbo partijos atstovai Kęstutis Daukšys ir Vigilijus Jukna, tad kodėl neįtikote jūs su V.Baltraitiene?

- Čia yra labai daug politinių dalykų, nors neoficialiai kalbama, kad prezidentei netikome tik kaip neturinčios kompetencijos dirbti ministrėmis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

Aš nemačiau ir negirdėjau, kad būtų kur nors įvardinta, kokie yra tie kriterijai šiuo klausimu, išskyrus užsienio kalbos mokėjimą. Bet kalbos mokėjimas tėra detalė, prezidentei mes netinkamos dėl politinių reikalų.

- Bet Darbo partijos prezidiumas nutarė, kad savo kandidatų į ministrus nekeis, tad kokią išeitį prognozuojate?

- Lauksime prezidentės sprendimo, manau, kad su D.Grybauskaite dar tarsis ir A.Butkevičius. Aš klausiau paskirtojo premjero apie savo netinkamumą eiti ministrės pareigų, bet išgirdau, kad ir manimi, ir V.Baltraitiene jis pasitiki.

- Galbūt jūsų kandidatūrą D.Grybauskaitė atmetė vien todėl, kad per susitikimą Prezidentūroje parodėte turinti tvirtą stuburą, o tokie žmonės kai kuriems politikos žaidėjams netinka, jiems reikia lengvai valdomų žmonių?

- Aš juk nieko nesakiau, kad man kliudo tie pašaliniai asmenys. Kita vertus, aš dažnai gyvenime kenčiu tik už tai, kad esu tiesus ir atviras žmogus. Tačiau aš pradėsiu nekęsti savęs, jeigu sakysiu netiesą. Be to, aš niekada neleisiu žeminti nei savęs, nei kitų žmonių. Man joks postas politikoje nėra tas dalykas, apie kurį aš nuolat sapnuočiau.

Kandidatuoti į socialinės apsaugos ir darbo ministres sutikau tik todėl, kad žinau, ką gero galėčiau padaryti šalies piliečiams, visiems trims milijonams Lietuvos gyventojų - nuo kūdikių iki senelių. Ir tikrai su šiais milijonais aš kalbėčiau ne anglų, o lietuvių kalba, kurią visi supranta. O visa to pirmininkavimo ES Tarybai pompastika tėra labai išpūstas ir valstybei be galo brangus dalykas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"