Liguistas potraukis sugniuždo vis daugiau lietuvių

Lošimai

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) duomenimis, per pirmąjį 2008 metų pusmetį Lietuvoje net trečdaliu padaugėjo asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti.

Per pirmąjį šių metų pusmetį prasilošė beveik tiek pat žmonių, kiek per visus 2007-uosius: per šių metų šešis mėnesius - 140, o per visus 2007-uosius - 175. Iš viso šiais metais prašymų neleisti lošti padaugėjo nuo 422 iki 562, informavo NLŽVA valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

"Pildosi blogiausios prognozės - lietuviai reaguoja į nevaržomai besiplečiančius azartinius lošimus. Jeigu už valstybės reguliavimą atsakingos institucijos nesiims priemonių, tai 2008-uosius galime baigti su liūdnu rekordu - pasiekę 700-750 prašymų neleisti lošti ribą", - prognozavo jis.

Daugiausia prasilošiusiųjų - sostinėje, antroje vietoje - uostamiestis. Vien šiais metais prašymus nebeleisti jiems lošti parašė 12 klaipėdiečių, iš viso jų čia yra 68.

Deja, didžioji dalis priklausomų nuo azartinių lošimų asmenų yra jauni, darbingiausio amžiaus - nuo 22 iki 40 metų - žmonės.

Neišlaikytas balansas

Anot S. Kaco, prasilošiančių asmenų skaičiaus didėjimas ir to mastai rodo, kad Lietuvos lošimų rinka visiškai neatitinka Vakarų Europoje įprasto azartinių lošimų, kaip saugių pramogų, modelio.

Lietuvoje, kitaip nei Europos Sąjungoje, vyrauja lošimo namai (kazino). Jie lažybų ir loterijų sąskaita užima 4 kartus didesnę dalį nei Vakarų Europoje. Be to, užsienyje paprastai lošimo namai steigiami atokesnėse vietose, dideliuose įvairių pramogų centruose, pas mus - bet kur ir labai maži. O tai esą sudaro sąlygas lošti bet kada ir prasilošti.

NLŽVA duomenimis, Lietuvoje veikia apie 25 lošimų namus. Tiek pat jų veikia Lenkijoje, kurioje gyvena 30 mln. žmonių.

Apribojimai nepadės

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis, padedantis ne vienam priklausomybe nuo lošimų sergančiam žmogui, mano, kad lošimų verslo draudimu ar apribojimais problema nebus išspręsta. Tuo atveju problema ne išnyktų, o tik pasislėptų.

"Lietuvoje priklausomybė nuo azartinių lošimų pradėjo egzistuoti anksčiau nei atsirado legalus verslas", - teigia jis.

Pirmąjį ryškią priklausomybę nuo azartinių lošimų turėjusį pacientą psichiatrui teko gydyti jau prieš 20 metų, kai lošimų verslas egzistavo nelegaliai - rūsiuose, butuose.

"Tai auganti problema, tačiau ji neaugs iki begalybės", - sako psichiatras. Mat, jo nuomone, egzistuoja ir egzistuos tam tikra dalis žmonių, turinčių polinkį į šio tipo priklausomybę.

Ir patys liguistą potraukį lošti turintys asmenys esą pripažįsta, kad raštiškas prašymas neįleisti į lošimų namus padeda tik iš dalies. Mat labai panorėjęs jis gali nuvažiuoti į kitą įstaigą, kurioje jo pareiškimo nėra.

Atsispirti klastingai psichologinei priklausomybei gali tik tas, kuris iki galo suvokia problemą ir randa jėgų atlaikyti liguistą potraukį lošti. Tačiau net ir tuo atveju galimas atkrytis. Šiems žmonėms padeda psichoterapija.

Gydosi individualiai

Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) vadovė Svetlana Zamkovaja informavo, jog į jų įstaigą kreipėsi trys šį liguistą potraukį turintys žmonės, tačiau visi turėjo priklausomybę ir nuo alkoholio. Jie visi gydomi pagal Minesotos programą.

PLC darbuotojams neretai paskambinę žmonės klausia, ar yra specialistų, dirbančių vien su priklausomais nuo lošimų asmenimis.

Daugelis lošėjų ieško individualios psichologinės pagalbos pas privačiai dirbančius psichoterapeutus ar psichiatrus. Vadovės nuomone, nors šie asmenys viešojoje įstaigoje būtų gydomi anonimiškai, juos gąsdina galima įskaita, viešumas.

Beje, uostamiestyje priklausomi nuo lošimų asmenys pagalbą gali rasti pas likimo draugus - čia veikia anoniminių lošėjų grupė.  

Genovaitė PRIVEDIENĖ