Lietuvos valdžia raginama prisipažinti dėl CŽV kalėjimų

Lietuvos valdžia raginama prisipažinti dėl CŽV kalėjimų

Į Lietuvą trečiadienį atvyko Europos Parlamento (EP) delegacija, kuri domėsis mūsų šalyje galbūt veikusiu slaptu CŽV kalėjimu terorizmu įtariamiems asmenims laikyti. Praėjusią savaitę priėmęs rezoliuciją, raginančią šalis atnaujinti tyrimus dėl įkalinimo centrų, EP sako, kad Lietuva galėtų tapti ryžtingu pavyzdžiu, jei nenusimestų atsakomybės dėl galbūt vykdyto neteisėto kalinių sulaikymo ir pervežimo.

Delegacijos nariai susitiks su prokuratūros atstovais, teisingumo ministru, Prezidentės patarėjais, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais. Taip pat vyks į Valstybės saugumo departamento (VSD) bazę Antaviliuose, netoli Vilniaus, kur įtariama, galėjo veikti slaptas sulaikymo centras, praneša Lietuvos radijas.

EP Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai vizito išvakarėse Lietuvos radijui sakė tęsiantys prieš kelerius metus pradėtą darbą, kai priėmė rekomendacijas, kaip šalims narėms elgtis su informacija dėl jų ryšių su slapta Jungtinių Valstijų programa, tačiau šalys jų nesilaikė.

Anot Helene Flautre, Europos Parlamento narės, Žaliųjų frakcijos atstovės, žmogaus teisių pranešėjos, Lietuva pasirinkta todėl, kad jos atveju daug klausimų liko neatsakyta.

„Nutarėme delegaciją siųsti į Lietuvą, nes būtent šioje šalyje nuo 2007-ųjų buvo svarbių naujienų. Taip pat norime paremti Lietuvos padarytą darbą su ta nauja informacija. Nes Lietuva pradėjo parlamentinį tyrimą, buvo ir prokuratūros tyrimas, nors nutrauktas. Norime tą veiklą paremti, nes labai svarbu užtikrinti, kad šalys narės šiuos atvejus nuodugniai ištirtų. Taigi nors Lietuva padarė pažangą, į kai kuriuos klausimus atsakymų vis dar nėra“, – teigia H. Flautre.

Lietuvoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia jo, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į šalį atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Julia Hall, „Amnesty International“ antiterorizmo ir žmogaus teisių ekspertė, sako, kad naujų įrodymų pastaruoju metu paaiškėja vis daugiau, o Lietuvai pateikiami labai konkretūs įtarimai.

„Įtarimai tokie, kad kalėjimai egzistavo, kaliniai buvo atskraidinti į Lietuvą, o tuose įkalinimo centruose žmonės buvo laikomi neteisėtai. Jie negalėjo susisiekti su advokatais ar savo šeimos nariais. Daugelis sulaikytųjų buvo kankinami ir su jais buvo elgiamasi negailestingai“, – teigia J. Hall.

Vandens pylimas ant veido, sukuriantis skendimo jausmą, ledinio vandens pylimas ant nuogo kūno 10 laipsnių šaltyje, sukeliantis hipotermiją – keli iš žmogaus teisių gynimo organizacijų dokumentuotų kankinimo būdų, kurie naudojami perduodant kalinius.

„Amnesty International“ Europos biuro direktorius Nicholasas Begeris pabrėžia, kad ištirti, ar jie buvo naudojami Lietuvoje bei kitur, svarbu ne tik ieškant teisybės, o aukoms – teisingumo, bet ir todėl, kad panašūs dalykai nesikartotų ateityje.

„Organizacija susirūpinusi ne tik Lietuva, bet ir kitomis šalimis, nes manome, kad neišaiškinant tiesos, daroma didžiulė žala aukoms. Be to, yra didžiulė spraga teisinėje sistemoje, didžiulė būtinybė užtikrinti, kad antiterorizmo politika nepažeistų žmogaus teisių normų. Atsakomybės trūkumą Europos mastu mes laikome visiškai gėdingu. Juk buvo naudojamas smurtas. Tai nežmoniška ir turi būti išaiškinta tam, kad tai daugiau niekada nebepasikartotų“,– tvirtina N. Begeris.  

N. Begerio, „Amnesty International“ Europos biuro direktoriaus, paklausiame, ką atsakytų vyriausybių ir saugumo struktūrų vadovams, kurie neigia, kad jų šalyse galėjo būti CŽV kalėjimai.

„Vis daugiau ir daugiau duomenų yra apie Norvegiją, Rumuniją, Lenkiją, Lietuvą... Kiek dar reikia, kad pagaliau pripažintume, jog tyrimai būtini? Dažnai naudojami pasiteisinimai...

Pavyzdžiui, Danija sako, kad tirs tik tą informaciją, kuri surinkta iki 2008-ųjų. Paaiškėjo naujos informacijos apie skrydžius Suomijoje 2011-aisiais, ir ji turi būti panaudota. Dabar yra pakankamai įrodymų ir naujos informacijos, kad būtų duotas pagrindas tyrimams, ir galimybė bendrijos šalims narėms rimčiau į tai pažvelgti drauge“, – sako N. Begeris.

Europarlamentarė H. Flautre sako smerkianti „tylos politiką“, kurios šiuo klausimu laikosi Europos Sąjungos vyriausybės, ir pasakoja, kad, pavyzdžiui, Rumunijoje, priešingai nei Lietuvoje, net nepradėtas parlamentinis tyrimas.

Nevyriausybinės organizacijos kaltina Europos Komisiją ir Tarybą dėl ryžto trūkumo priimant sprendimus. Antiterorizmo ir žmogaus teisių ekspertė J. Hall sako, kad iš Lietuvos tikimasi ryžtingo žingsnio, kurio nesiėmus, pasak jos, tiesa anksčiau ar vėliau vis tiek išaiškės.

„Manau, kad Europos Parlamentas taip pat tikisi, kad Lietuva bus ta šalis, kuri žengs žingsnį paremdama žmogaus teises. Kitaip tariant, iš Lietuvos tikimasi drąsos ir politinės valios, pasakymo: taip, mes turėjome čia tuos centrus, labai tikėtina, kad žmonės juose buvo laikomi, taigi, imkime ir prisipažinkime.

Ir kai tik viena vyriausybė žengs šį svarbų žingsnį, tai bus didelis žingsnis atsakomybės požiūriu. O Europos Parlamentas dabar to ir ieško – atsakomybės už tuos pažeidimus“, – teigia J. Hall.

Ar gali būti kokių nors teisinių pasekmių Lietuvai, jei ji atsisakys atnaujinti tyrimą?

„Mes paraginom Europos Parlamentą atkreipti dėmesį į 7-tą straipsnį, kuriame reikalaujama žmogaus teisių normų laikymosi. Į sutarties pažeidimus, žinoma, galima atsižvelgti. Tačiau viskas labai sudėtinga, nes tiek daug Europos vyriausybių prisidėjo prie to, ir nelabai tikėtina, kad spaudimas ateis vienai iš kitos. Kad kažkas, pavyzdžiui, ims ir dėl to paduos Lietuvą į teismą.

Labiau tikėtinas toks scenarijus, kad kuo toliau, tuo daugiau informacijos išaiškės, kaip ir per pastaruosius dvejus metus, ir Lietuvai taps nebeįmanoma ir toliau neigti, kad žmonės tuose centruose buvo laikomi.

Dabar prieš Lietuvą yra užregistruota viena byla žmogaus teisių teisme, tokių bus ir daugiau. Mums tikrai atrodo, kad Lietuvos valdžia turėtų tiesiog dabar žengti žingsnį ir prisipažinti. Nes tiesa anksčiau ar vėliau vis tiek išaiškės“, – mano J. Hall.

Po parlamentinio tyrimo, atskirą tyrimą dėl kalėjimų pradėjo Lietuvos prokuratūra, tačiau nutraukė, anot prokuroro, negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos kaliniams laikyti.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder