Lietuvos politikai euro link traukia gudraudami

Lietuvos politikai daro bet ką, kad tik atitiktume Mastrichto kriterijus ir 2015 metais įsivestume eurą. Viena iš didžiausių problemų - užtikrinti, kad valstybės skola ir viešojo sektoriaus deficitas atitiktų numatytas ribas. Tačiau tai visai nereiškia, kad politikai atsisakė priimti sprendimus, didinančius skolą. Paprasčiausiai pradėta gudrauti. Pavyzdžiui, keliai bus tiesiami ne iš bankų skolintomis lėšomis, o juos ties privatininkai. Valstybė su jais atsiskaitys išsimokėtinai, tačiau tai nebus laikoma valstybės skolos dalimi. Na ir kas, kad tokiu būdu projektas pabrangsta 15 proc.? Ko nepadarysi dėl euro.

Leidžia pinigus dėl euro

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius visai neseniai pasidžiaugė, kad transporto sektoriuje tikriausiai bus pasirašyta antroji viešosios ir privačios partnerystės sutartis: kelią Vilnius-Utena tikriausiai rekonstruos privati bendrovė, o valstybė su ja atsiskaitys per keliolika metų išsimokėtinai. Tiesa, atitinkamą sprendimą Vyriausybė turi priimti iki metų pabaigos.

O viena analogiška sutartis jau yra pasirašyta - dėl Palangos aplinkkelio tiesimo. Projekto rangovės - bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ - per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelį, 23 metus vykdys jo eksploatacinę priežiūrą ir per tą laiką du kartus atliks kelio rekonstrukciją.

Projekto įgyvendinimo kaina - 123,574 mln. litų. Valstybė už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23 metus.

Paklaustas, kiek galėjo pabrangti Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas dėl to, kad yra įgyvendinamas pagal viešosios ir privačios partnerystės sutartį, R.Sinkevičius neslėpė - net 15 proc., arba maždaug 19 mln. litų.

„Valstybė pati nesiėmė rekonstrukcijos, nors tai būtų pigiau, nes nėra pinigų. Reikėtų skolintis. O skolinimosi riba artėja prie Mastrichto kriterijų. Jei peržengsime juos - negalėsime įsivesti euro. O šiuo atveju privačios kompanijos pinigai nesiskaito kaip valstybės skola“, - „Respublikai“ sakė R.Sinkevičius.

Skolinasi per tarpininkus

Gudraujama ir kitaip. Pavyzdžiui, iš Europos investicijų banko nuspręsta pasiskolinti iki 300 mln. litų suskystintųjų dujų terminalo statybai. Tačiau skolinosi ne pati valstybė, o jos įmonė „Klaipėdos nafta“. Pasirodo, ir tai nesiskaitys kaip valstybės skolos dalis, o bus valstybės įmonės skola, kurią vartotojai atiduos per padidintus dujų tarifus. Todėl Mastrichto kriterijų atitikimui pavojaus dėl to nekyla. Net jeigu, pavyzdžiui, sugalvotume statyti naują atominę elektrinę, valstybė galėtų milijardus skolintis ne pati, o įpareigoti tai padaryti bendrovę „Visagino atominė elektrinė“. Bankai įmonėms skolina brangiau nei valstybei, tačiau ko tik dėl euro nepadarysi.

Tiesa, dauguma gyventojų euro nenori, bet nori politikai, nes visas valstybės valdymas būtų galutinai perduotas Briuseliui. O ekonomistas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus yra apskaičiavęs, kad Lietuvai euro įvedimas kainuos itin daug - apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šį vekselį ES mums galės pateikti apmokėjimui bet kurią akimirką, tarkim, vos tik atsigavus mūsų ekonomikai.

Žaidimai skaičiais

„Klaipėdos naftos“ skola yra bendrovės, o ne valstybės skola. Lygiai taip pat kai, pavyzdžiui, skolinasi „Lietuvos geležinkeliai“, tai irgi neįtraukiama į valstybės skolą“, - sakė Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėja Toma Sasnauskienė.

Jai antrino ir Finansų ministerijos Finansų statistikos skyriaus vedėja Dalia Žygienė.

„Jeigu įmonė skolinasi tiesiogiai iš banko, tai yra įmonės, o ne valstybės skola ir į Mastrichto kriterijus nepatenka. O jei skolinasi valstybė ir perskolina įmonei, tada tai jau valstybės skola“, - paaiškino D.Žygienė.

Audrius RUDYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Dėl euro aukoti iš viso nereikia nieko. Euras būtų prasmingas tik tada, kai gaunama nauda be aukos. Sąnaudas jau galime apskaičiuoti (o tai yra įsipareigojimai Stabilumo fondui, tai yra jūsų minėti veiksmai, atliekami laikantis Mastrichto kriterijų), o nauda yra tik sutaupymas dėl konvertavimo ir, kaip specialistai sako, dėl investicijų pritraukimo. Tad ekonominė nauda yra abejotina. Ir dar labiau abejotina politinė nauda. Ankstesnės ir dabartinė valdžios tik vis labiau mažina valstybės savarankiškumą. O jei dar atsisakinėjama Nepriklausomybės ir dar už tai mokama - tai jau visiškai absurdas.

Juridine, formaliąja prasme valstybei priklauso ne įmonė, o jos akcijos ir valstybė neprisiima už ją atsakomybės. Tačiau tiek šalies reitingus nustatančios agentūros, tiek Europos centrinis bankas skaičiavimus atlieka įvertindami ir valstybės įmonių skolas. Iš šito taško žiūrint tai valstybės ūkio subjektų skolos nepridėjimas prie valstybės skolos yra saviapgaulė.