Lietuvos ir Latvijos brolybę reikia gaivinti

Praėjusį ketvirtadienį Latvijoje lankęsis ir su šalies vadovais susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įrodė, jog diplomatiniais santykiai su „braliukais“ - puikūs. O gyvenime mes, kaimynai ir to paties kraujo broliai, vieni kitų beveik nepažįstame. Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas Alvydas Butkus teigia, kad santykius su kaimynais atgaivinti padėtų įvairios lengvatos vieni kitiems bei tarp šalių vykstantis turizmas. Taip pagerintume ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius rodiklius.

Lietuviai ir latviai yra linkę vieni kitus vadinti broliais, tačiau brolybe retai kada kvepia. Nors šalių vadovai vieni su kitais susitinka ir tariasi dėl įvairių bendradarbiavimo projektų, retas lietuvis, taip pat nedažnas latvis vieni pas kitus važiuoja praleisti bent atostogų.

A.Butkaus teigimu, vis dėlto apmaudžiausia tai, kad Lietuvoje galime matyti Korėjos televiziją, bet ne Latvijos.

„Jau šešerius metus mušame galvą į sieną ir bandome tą sieną pramušti, nes ji skiria mūsų informacines erdves. Jei matytume jų televiziją, o jie mūsų, daugiau pažintume vieni kitų kultūrą, turistinius taškus, politiką ir ekonominį išsidėstymą. Tai labai svarbu mūsų šalims“, - įsitikinęs A.Butkus.

Jo teigimu, visų latvistų, esančių Lietuvoje, siekis, kad šalys tarpusavyje galėtų bendradarbiauti taip, kaip bendrauja Skandinavijos šalys - Švedija su Norvegija, Danija su Švedija.

Šiuo metu intensyvų ir draugišką bendravimą palaiko tik verslininkai, taip pat humanitarai, filologai bei menininkai.

Labiausiai bendradarbiavimui, A.Butkaus įsitikinimu, padėtų kultūros mainai.

„Mes ir latviai nesiekiame eksportuoti savų kultūrų, skirtingai nuo kitų slavų tautų, kurie nori, kad jų kultūrą visi perimtų ir žavėtųsi. Tai lemia mentalitetų skirtumai, nes mes nesame per daug bendraujantys tarpusavyje“, - konstatavo A.Butkus.

Jis pastebi, kad taip pat galėtų įsivyrauti tendencija mokytis vieni kitų kalbų, tuomet atsirastų didesnis stimulas keliauti mums po kaimyninę Latvija, jiems - po Lietuvą.

„Tada atsirastų ir prasmė mokytis antrosios išlikusios Baltų kalbos“, - teigė A.Butkus.

Pasak jo, išplėtotas turizmas paskatintų ir platesnį prekybos bei gamybos spektrą. A.Butkus priduria, kad taip pat labai svarbu vykdyti ir ne tik tokius mainus, bet ir suteikti vieni kitiems lengvatas.

Jo teigimu, taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į šalių švietimo sistemas. Mat studentai Erasmus mainų programos galimybes jau yra sudarę, nors tai vyksta ir pakankamai vangiai, moksleiviai ne.

„Nors studentų mainai vyksta, tikimasi, kad išsivystytų ir moksleivių mainai. Mūsų mokymų programos galėtų būti panašesnės ir tada būtų mažiau nesusipratimų, kurie dabar yra tarp lietuvių ir lenkų švietimo“, - svarstė A.Butkus.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"