„Lietuvos geležinkeliai“: valstybė valstybėje

Šalies vadovė teigia, kad projektų vilkinimas ir „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies reputacijai. Ji taip pat pabrėžė, kad nauja Vyriausybė turėtų apriboti valstybės valdomų įmonių „amžinų vadovų“ kadencijas. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad „Rail Baltica“ sutartį geležinkelių vadovas Stasys Dailydka pasirašė ne dėl EK kreipimosi, o gavęs valdybos leidimą. Ministras pirmininkas „Lietuvos geležinkelių“ vadovo S.Dailydkos veiklos vertinti nesiima - tai palieka susisiekimo ministrui socialdemokratui Rimantui Sinkevičiui.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ prieš kelias savaites penktadienio vakarą paskutinė iš 9 Baltijos šalių įmonių ir institucijų pasirašė sutartį dėl „Rail Baltica“ projekto viešųjų pirkimų tvarkos. Tą pačią dieną sulaukta Europos Komisijos įspėjimo, kad dėl vilkinimo gali būti sustabdytas „Rail Baltica“ projekto finansavimas Lietuvoje.

D.Grybauskaitė: „Lietuvos geležinkelių“ savivalė kenkia šalies interesams

„Rizikingas tarptautinių įsipareigojimų ir sprendimų vilkinimas, Vyriausybės toleruojama „Lietuvos geležinkelių“ savivalė, pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija kompromituoja Lietuvą, kenkia šalies interesams ir reputacijai. Neefektyvus valstybinių įmonių valdymas – ne tik nuolatinis tarptautinių organizacijų priekaištas, tai ir milijoniniai praradimai šalies biudžetui“, - prezidentės spaudos tarnybos perduotame komentare BNS teigė D.Grybauskaitė.

Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ ir kitų valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijos turėtų būti ribojamos, o pačios bendrovės valdomos skaidriai.

„Skaidrus valstybinių įmonių valdymas, aiškūs veiklos kriterijai ir tikslai, kadencijų apribojimas amžiniems vadovams reikalingi ne tik „Lietuvos geležinkeliuose“, bet ir visose valstybės valdomose įmonėse – tai vienas pirmųjų įpareigojimų naujai Vyriausybei“, - sakė prezidentė.

Premjeras S.Dailydkos nevertina

Rugsėjo 30 dieną pradėtas „Rail Baltica“ sutarties pasirašymo procesas - sutartis buvo siunčiama kiekvienai valstybei, kad ši pasirašytų. Spalio 3 dieną bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ BNS informavo, kad 8 institucijos yra pasirašiusios sutartį, o ant jos nėra tik „Lietuvos geležinkelių“ vadovo parašo.

„Lietuvos geležinkeliai“ tuomet teigė, kad nepasirašys sutarties, kol negaus pritarimo iš įmonės valdybos, nors pastaroji tikino, kad jų pritarimas tam nėra reikalingas. S.Dailydka BNS tąkart tikino, kad sutartis yra nenaudinga „Lietuvos geležinkeliams“, mat šie negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau turės įsipareigojimų, galinčių įmonei pakenkti finansiškai. Tačiau tą patį penktadienio vakarą jis sutartį pasirašė, gavęs valdybos pritarimą. S.Dailydka iškart po sutarties pasirašymo pažėrė kritikos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadovybei, kuri, anot jo, ignoruoja „Lietuvos geležinkelius“. S.Dailydka, be kita ko, interviu BNS prieš kelias savaites dėstė požiūrį nematąs reikalo kažkam atsiskaityti, aiškinti sutarties pasirašymo motyvus ar apie tai informuoti visuomenę.

A.Butkevičius teigia, kad nors EK kreipimasis dėl finansavimo gautas tą pačią dieną, kai S.Dailydka pasirašė sutartį, tai įtakos sprendimui neturėjo.

„Premjero teigimu, neteisinga būtų teigti, kad EK pranešimas turėjo įtakos sutarties pasirašymui. LG vadovas beveik visą praėjusią savaitę buvo komandiruotėje ir į darbą grįžo tik penktadienį, kuomet iš karto kreipėsi į „Lietuvos Geležinkelių“ valdybą pritarimo pasirašyti sutartį. Ministro Pirmininko žiniomis, leidimą gavęs S.Dailydka grįžęs iš komandiruotės, tai yra penktadienio vakare, iš karto pasirašė dokumentą“, - premjero žodžius BNS perdavė jo atstovas Mindaugas Janulionis.

Premjeras nesiėmė vertinti S.Dailydkos kaip vadovo, nes tai, pasak jo, turėtų daryti susisiekimo ministras R.Sinkevičius. Tačiau jis tikino, kad kai pats buvo susisiekimo ministru, nuo 2006 metų vadovaujančio S.Dailydkos veikla buvo patenkintas.

„Kaip ir kiekvieną valstybinės įmonės vadovą, premjeras S.Dailydką vertina atsižvelgiant į susisiekimo ministro, kuris yra tiesioginis jo vadovas, vertinimą. Būdamas susisiekimo ministru, A. Butkevičius vertino S.Dailydką kaip kompetentingą savo srities specialistą, tačiau dabar jo, kaip „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, išsamiai vertinti negali, nes kaip ministras pirmininkas  tiesiogiai su S.Dailydka bendravo retai. Vyriausybės vadovas A. Butkevičius vertinimo teisę palieka susisiekimo ministrui arba „Lietuvos geležinkelių“ valdybai“, - teigė M.Janulionis.

G.Landsbergis: dabartinė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė nekelia pasitikėjimo

Būsimąją Vyriausybę pretenduojančios formuoti Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Gabrielis Landsbergis teigia, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė nekelia pasitikėjimo, o pati įmonė tapo savotiška „valstybe valstybėje“

„Užtikrinsime geležinkelių transporto sektoriaus skaidrumą – spręsime susidariusią situaciją, kai valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai” tapo savotiška „valstybe valstybėje”. Dabartinė vadovybė nekelia pasitikėjimo. Išsamiai nagrinėsime pertvarkymo pagal EK keliamus reikalavimus perspektyvas, įmonę atskiriant į dvi dalis bei paskirstant atsakomybes už krovinių ir keleivių vežimą bei infrastruktūros valdymą. Atskirą dėmesį ketiname skirti ir pastarosios bendrovės į valstybės biudžetą sumokamų dividendų klausimui“, - BNS teigė G.Landsbergis.

Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas BNS teigė, kad partija taip pat siektų pertvarkyti geležinkelius, tačiau apie galimą vadovo atleidimą kalbėjo atsargiai.

„Negalima pirmą dieną ateiti ir pasakyti eik lauk. Nebent yra labai konkretūs dalykai, aš jų dabar nežinau, aš ne premjeras, ne susisiekimo ministras, tai nesiryžčiau taip sakyti (...) Kas įvyko dabar, aš nenoriu nurašyti ant S.Dailydkos, aš manau, tai yra socialdemokratų sprendimai arba nesprendimai, todėl atsistatydinimas tik tada, jeigu nepadaro reformų ir reikalingų žingsnių“, - tuomet BNS tikino E. Gentvilas.

Valdančiąją koaliciją formuoti taip pat siekiančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis portalui delfi.lt teigė, kad apie konkrečias įmones nekalba, tačiau tikino, jog valstybės įmonėse yra problemų su grąža valstybei. Be to, jo nuomone, įmonės negali būti atsarginiu planu partijų nariams, kurie ten įsidarbina.

Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktoratas bendrai Baltijos šalių įmonei „RB Rail“  prieš dvi savaites pranešė, kad bus pradedamos procedūros stabdant projekto finansavimą Lietuvai, kuri vienintelė iš trijų Baltijos valstybių nepasirašė sutarties dėl viešųjų pirkimų tvarkos.

Po to, kai sutartis buvo pasirašyta, bendros įmonės valdybos pirmininkė Baiba Rubesa žurnalistams pareiškė, kad rizika prarasti ES finansavimą dabar sumažėjo, bet dar neišnyko. Praėjusią savaitę ji pareiškė, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi pusmetį įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusios projektą įgyvendinti bei užsitikrinti jo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų.

„Rail Baltica“ sujungs Helsinkį su Berlynu per Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Be to, geležinkelis gali būti pratęstas iki Venecijos. Geležinkelio tiesimo darbus numatoma pradėti 2018-aisiais ir baigti 2024-2025 metais.

Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.