Lietuvos banko optimizmą analitikai daužo į šipulius

Tuščios pagyros

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas trečiadienį pristatė šalies finansinio stabilumo apžvalgą. Joje nurodyta, kad „Snoro“ banko bankroto poveikis šalies finansų sistemai buvo trumpalaikis. „Banko bankrotas tikrai negalėjo nepaveikti mūsų finansų sistemos, tačiau skaičiai, reakcijos rodo, kad poveikis buvo trumpalaikis, o šiuo metu to poveikio nebėra“, - sakė banko vadovas.

V.Vasiliausko teigimu, šiuo metu finansų sistema veikia be sutrikimų ir yra pasiruošusi naujiems išbandymams. „Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad mūsų bankų sistema pajėgi atlaikyti didelius sukrėtimus, tačiau ir toliau reikėtų gausinti kapitalo atsargas. Pagal nepalankiausią scenarijų iki kitų metų pabaigos reikėtų pritraukti apie 260 mln. litų papildomo kapitalo“, - sakė banko vadovas.

Jis taip pat pasidžiaugė rekordiškai nukritusiomis būsto paskolų palūkanomis ir prieškrizinį lygį pasiekusiu Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnu.

Grėsmių nepastebi

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, neretai LB vertinimai yra perdėm optimistiški. „Tokia ataskaita buvo paskelbta ir pernai. Joje buvo rašomi panašūs dalykai, bet žinome, kas atsitiko lapkričio mėnesį - „Snoro“ bankrotas. Ir dabar įvertinta, kad blogiausiu atveju bankų kapitalizacijai padidinti reikėtų 260 mln. litų. Tačiau „Snorui“ kapitalo pritrūko nuo 3 iki 4 mlrd. litų. Galime įsivaizduoti, kokia yra rizika, jei sugriūtų koks nors kitas bankas. Rizikos, kurios įvardytos LB apžvalgoje, nėra išsamios. Jei kas nors atsitinka, tai dažniausiai būna daug rimčiau nei tikėtasi“, - „Vakaro žinioms“ sakė ekonomistas.

Finansų specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, jog „Snoro“ bankroto pasekmės buvo švelninamos mokesčių mokėtojų pinigais. „Šis atvejis gražiai pailiustravo, kad indėlių draudimo fondas nebuvo sukaupęs pakankamai pinigų. Valstybė kaip tik netyčia buvo pasiskolinusi du milijardus, nors būtinybės skolintis biudžeto deficitui padengti nebuvo. Buvo skirti trys milijardai „Snoro“ įsipareigojimams padengti. Tai reiškia, kad nukentėjusiems indėlininkams pinigai išmokėti iš mūsų visų kišenių“, - sakė S.Jakeliūnas.

Palikti vieni

LB apžvalga pateikta kitą dieną po pirmą kartą įvykusio „Snoro“ kreditorių susirinkimo. Jame žmonėms pareikšta, jog artimiausius porą metų susigrąžinti prarastų pinigų tikėtis neverta. Iki šiol pinigų iš „Snoro“ negali atgauti per 18 tūkst. kreditorių. Dalis jų įsigijo „Snoro“ indėlių sertifikatus, kurie valstybės nebuvo apdrausti.

S.Jakeliūno teigimu, tokie pavyzdžiai rodo, kad valstybė nepakankamai saugo nepatyrusius investuotojus. „Snoro“ griūtis man šiuo metu kelia daugiau klausimų negu atsakymų. Akivaizdu, kad investuotojai, ten laikę indėlių sertifikatus, nėra apsaugoti“, - sakė jis.

Ekonomistui nuostabą kėlė ir tai, kad centriniam bankui patikėtos ir vartotojų teisių apsaugos, ir bankinio sektoriaus priežiūros funkcijos. „Vienu metu ginti vartotojų teises ir užtikrinti bankų stabilumą - tai užprogramuotas interesų konfliktas. Kaip tai bus atribota, man neaišku, tai yra visiškai skirtingi interesai. LB žiūrėjo, kad bankai būtų kuo daugiau kapitalizuoti. Būdas tai užtikrinti yra suteikti bankams galimybę uždirbti kuo daugiau, leisti kuo daugiau naujų produktų, didinti už paslaugas imamus komisinius“, - sakė S.Jakeliūnas.

Nelinkę investuoti

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rukas „Vakaro žinioms“ teigė, jog kol kas Lietuvoje žmonės atsargiai žiūri į investavimą. „Santykis tarp indėlių ir kitų investicijos formų Lietuvoje yra daug mažesnis nei kitose Europos valstybėse. Mūsų investavimo kultūra yra labai žema. Turim labai mažai profesionaliai investuojamo turto“, - sakė jis.

Tuo tarpu Nepriklausomybės Akto signataro Rolando Paulausko teigimu, visa finansų sistema sutvarkyta taip, kad investavimas prilygsta žaidimui su ugnimi, o atsakingos Lietuvos institucijos nėra pasiruošusios blogiausiems scenarijams. „Šiuo metu viskas brangsta, o pinigai nuvertėja. Pasaulyje yra milžiniškas pinigų kiekis, ir investiciniams fondams reikia sugalvoti, kur juos dėti. Dėl to ir pradeda pūstis burbulai. Visa sistema yra pagrįsta vartojimo augimu - kaip finansinė piramidė. Mano manymu, ji pasmerkta žlugti. Vartojimas Vakarų Europoje ir JAV kris dar labiau, tada mažės biudžeto pajamos ir mechanizmas pradės suktis visiškai į kitą pusę. Pertvarka jau prasideda, bet kuo ji baigsis - niekas negali pasakyti. Tam reikia ruoštis, bet mes Lietuvoje kažkodėl vis dar naiviai tikime, kad viskas bus gerai“, - sakė jis.

Kęstutis Kupšys, Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius:

Investavimas kaip peilis - galima panaudoti duonai pjauti, o galima blogiems tikslams. Mano patarimas - nepirkite to, ko nesuprantate. Pasimokėme kaip valstybė iš padarytų klaidų. Nuo šiol indėlių sertifikatai kiekvienai močiutei, atnešusiai pinigus į banką, bus savotiškas baubas ir ji antrą kartą ant to paties grėblio nelips.

Ta pati pamoka yra su akcijomis susietomis obligacijomis, kurias įsigyti buvo siūloma už skolintas lėšas. Žiniasklaidoje pakankamai aprašytos temos garantuoja, kad mažės žmonių, kurie naudosis tokiais rizikingais finansiniais įrankiais.

Atsirado pokyčių ir teismuose, kurie pradėjo vartotojams palankia linkme kreipti sprendimus. Ir tai teikia vilčių, nes tai bus tam tikra gydomoji priemonė finansų makleriams arba bankams, kurie supras, jog reikia gerokai padirbėti norint produktą tinkamai parduoti, kad po to jiems patiems neliktų problemų.

Vienintelis dalykas, kur pirmiausia verta investuoti, yra jūs pats, jūsų vaikai. Jokie pinigai neatstos to, ką jūs už tuos pinigus galite įsigyti sau kaupdamas žinias, gerindamas gebėjimus, keldamas kvalifikaciją.

Pinigai vien tiktai nuvertės. Pirmiausia investuokite į save, tik vėliau žiūrėkite, kas liko.