Lietuvos ambasadorius: reikia stipresnio siųstuvo iš Lietuvos retransliuoti Laisvosios Europos radiją

„Matome poreikį padidinti naujienų padengimą ir pagerinti signalo kokybę RFE/FL klausytojams Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Turime siekti didinti transliavimo galią ir išplėsti (radijo) programą iki 24 valandų (per parą)“, - antradienį per klausymus Senate teigė diplomatas.

Šiuo metu šis radijas yra transliuojamas dešimt valandų per parą rusų ir baltarusių kalbomis. Į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą jis retransliuojamas iš Viešintose esančio siųstuvo. Centrinė radijo būstinė yra Vašingtone, tačiau jo veikla sutelkta radijo transliacijų centre Čekijos sostinėje Prahoje.

Pasak ambasadoriaus, sustiprinti Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo signalą reikia, kad jis pasiektų platesnes teritorijas šalyse, kurių visuomenės yra labiau pažeidžiamos nuo rusiškos propagandos, o tam reikalingas galingesnis siųstuvas.

„Taip pat labai svarbu, kad žmones pasiektų kokybiškas garsas“, - sakė R. Kriščiūnas.

Jis dalyvavo JAV Senato Asignavimų komiteto Valstybės departamento, užsienio operacijų ir su tuo susijusių programų pakomitečio posėdyje.

„Rusija yra itin aktyvi informacinėje erdvėje, ji naudoja prorusišką žiniasklaidą, propagandą, dezinformaciją, netikras naujienas, trolius ir nutekinimus tam, kad sujauktų viešąją nuomonę ir darytų įtaką sprendimų priėmimui“, - pakomitečio nariams teigė ambasadorius.

„Rusijos tarptautiniai žiniasklaidos kanalai platina jos poziciją ir dezinformaciją jautriais klausimais, kaip migracija, terorizmas, etniniai santykiai, NATO karių Vidurio ir Rytų Europoje dislokavimas“, - pridūrė jis.

JAV karių dislokavimas

R.Kriščiūnas amerikiečių politikams pasakojo, kad Rusija didina karinius pajėgumus prie Lietuvos sienų, šalia jų reguliariai vyksta puolamojo pobūdžio pratybos, o Karaliaučiaus sritis yra labiausiai militarizuota zona visoje Europoje.

Vidurio ir Rytų Europos šalys dėl savo saugumo ypač susirūpino Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Ukrainos rytuose.

Reaguodami į tai, amerikiečiai atsiuntė į Lenkiją brigadą karių ir ėmėsi vadovauti NATO batalionui šioje šalyje. Panašūs batalionai dislokuojami ir kitose Baltijos šalyse, tik jiems vadovauja kitos valstybės.

Lietuvos ambasadorius teigė, kad geriausiai Rusijos atgrasymą užtikrintų nuolatinis JAV ir kitų NATO šalių karių buvimas Baltijos šalyse. Šiuo metu Aljansas pajėgas į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją siunčia rotaciniu pagrindu.

„Mes manome, kad geriausias atgrasymas ir vienintelis kelias užtikrinti regioninį stabilumą būtų nuolatinis JAV ir NATO karių dislokavimas Baltijos šalyse“, - sakė R. Kriščiūnas.

Ambasadorius R.Kriščiūnas taip pat sakė, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti su amerikiečiais kuriant regioninę Baltijos šalių oro gynybos sistemą. Pasak jo, Vilnius siekia, kad Lietuvoje būtų nuolatos dislokuota amerikiečių karinė technika.

Kartu diplomatas pabrėžė, kad Lietuva 2018 metais ketina kiek viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, skiriamo krašto apsaugai, ribą ir ketina toliau didinti gynybos finansavimą.

Istorija apie išprievartautų mergaitę

Atskiro JAV senatorių dėmesio sulaukė ir melagingas pranešimas apie neva Lietuvoje dislokuotų Vokietijos karių Rukloje išprievartautą globos namų auklėtinę. Apie išpuolį Lietuvos ambasadoriaus klausinėjo Asignavimų komiteto Valstybės departamento, užsienio operacijų ir su tuo susijusių programų pakomitečio pirmininkas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

Vasario 14-osios vakarą į Seimo pirmininko elektroninio pašto dėžutę atėjo savanore prisistačiusios realybėje neegzistuojančios Dainos Adamkutės laiškas. Jame teigiama, kad neblaivūs Vokietijos kariai apsupo ir išprievartavo Rukloje gyvenančią mergaitę.

Pašto dėžutės adresas netrukus buvo panaikintas.

„Tai buvo visiška nesąmonė, tai buvo išgalvota naujiena“, - senatoriams sakė ambasadorius.

Paklaustas, ar tokį išpuolį organizavo Rusija, jis atsakė: „Taip, mes tai įtariame“.

„Visada sunku atsekti, kur yra tokių dalykų ištakos, bet taip, mes tai įtariame“, - pridūrė diplomatas.

Lietuvos teisėsauga kol kas apsiriboja teiginiu, kad laiškas išsiųstas ne iš Europos Sąjungos šalies.

Pakomitečio posėdyje taip pat dalyvavo Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Gruzijos ambasadoriai ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

Senato pakomitečio klausymų tikslas yra ruošiantis 2018 metų JAV biudžeto svarstymams įvertinti Rusijos keliamas grėsmes ir suvokti lėšų, reikalingų joms atremti, poreikį Amerikoje ir Europoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.