Lietuvių "Brexit" nejaudina

Šiuo momentu sprendžiama tik dėl likimo Europos Sąjungoje, tad ką atneštų galimas išstojimas, sunku pasakyti net profesionalams. Lietuvoje sutariama, kad žala mūsų šaliai greičiausiai būtų nedidelė - nebent sumažėtų svaro sterlingų vertė, o tai reikštų šiek tiek mažesnį Lietuvos verslininkų uždarbį toje šalyje, taip pat šiek tiek mažiau emigrantų persiunčiamų pinigų Lietuvoje likusiems artimiesiems.

Kodėl?

"Fifty-Fifty" - šiuo neretam lietuviui žinomu anglišku pasakymu galima įvertinti britų nuomonę apie jų šalies išstojimą iš ES. Didžiosios Britanijos dienraštis "Financial Times", surinkęs daugelio apklausų bendrovių duomenis (apklausta dešimtys tūkstančių respondentų), teigia, kad už likimą ES pasisako 44 proc. britų, o 45 proc. rinktųsi "Brexit" variantą. Likusieji dar nėra apsisprendę.

Britų transliuotojas BBC tvirtina, jog pagrindinės noro trauktis priežastys yra tos, jog "Europos Sąjunga stabdo Didžiąją Britaniją". Aiškinama, jog ES taiko per daug taisyklių verslui, į Sąjungos biudžetą tenka mokėti milijardinius mokesčius, tačiau atgal gaunama labai mažai. Be to, už "Brexit" pasisakantys britai nori susigrąžinti visišką sienų kontrolę ir sumažinti čia atvykstančių mokytis ar dirbti imigrantų srautus. Taip pat pasisakoma prieš vis glaudesnės Sąjungos idėją.

Euroentuziastai tvirtina atvirkščiai: narystė ES itin palengvina prekybą su kitomis šalimis, o daugiausia jaunų ir dirbti norinčių imigrantų srautas kaip tik gaivina lėtėjančią salos ekonomiką ir padeda išlaikyti didžiulį valstybės aparatą. Jie taip pat tvirtina, jog karalystės prestižas išstojus iš 28 valstybių klubo kris, o tai apsunkins tiek verslą, tiek Jungtinės Karalystės (JK) judėjimą į priekį.

JK leidžiamo dienraščio "Tiesa" žurnalistas Valdas Pryšmantas mano, jog euroskeptiški politikai žaidžia nacionalistiniais britų jausmais, deklaruoja, kad darbo vietos priklauso britams, o emigrantai atima darbą iš jų. Žurnalisto manymu, sveikas protas nugalės, nes daugelis už "Brexit" pasisakančių britų yra neišprusėliai, kurie iš ES nori trauktis patys nesuprasdami kodėl.

"Taikinys yra imigrantai veltėdžiai, kurie čia nori tik pašalpų. Mano žiniomis, tokie žmonės sudaro labai mažą imigrantų dalį. "Brexit" palaikantieji nesupranta, kaip Europos Sąjunga padėjo pakelti jų ekonomiką, taip pat pamiršo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvės naudą jų šaliai. Vien ką reiškia paslaugų sferos plėtra - Jungtinėje Karalystėje iš namų neišeidamas gali gauti visko, o tie patys imigrantai tuos siuntinukus į namus ir atveža. To kai kurie britai nemato ir nesupranta - pigios darbo jėgos jiems reiks norint toliau taip gyventi", - atkreipia dėmesį žurnalistas.

Lietuvai - minimali žala?

JK yra ne tik viena pagrindinių geresnio gyvenimo ieškančių lietuvių darbininkų ar studentų krypčių, tačiau ir nemenka rinka, kurioje dirba ar bent į ją žvalgosi Lietuvos verslas.

Kokią įtaką "Brexit" turėtų Lietuvai, bando atsakyti mūsų šalies ekonomistai. Savo įžvalgas paskelbę SEB banko ekspertai tvirtina, jog įtaka Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu daugiausia priklausytų nuo svaro sterlingų ir euro kurso pokyčių. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pažymi, jog JK kol kas yra šešta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė.

"Britams pasisakius už "Brexit", jų importo kiekis smarkiai nesikeistų, tačiau gaunamos Lietuvos eksportuotojų pajamos susilpnėjus svarui sterlingų mažėtų", - mano jis.

JK išstojimą iš ES, ko gero, pajustų ir imigrantai iš Lietuvos.

"Perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą per metus gali siekti apie 300 milijonus eurų. Jei svaro sterlingų kursas išties susilpnėtų euro atžvilgiu, atitinkamai mažėtų ir perlaidų eurais vertė, o tai turėtų įtakos vartojimui ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje", - mano analitikas.

Beje, rinkos tyrimų bendrovė "Euromonitor International" apskaičiavo, kiek kitoms šalims kainuotų "Brexit". Labiausiai nukentėtų britų kaimynė Airija, taip pat Norvegija ir Estija. O štai Lietuvai poveikis būtų nedidelis - Lietuvos realusis BVP, anot analitikų, kitąmet sumažėtų 0,09 proc., arba 44 mln. eurų.

Lietuvos ambasadorė Didžiojoje Britanijoje Asta Skaisgirytė tvirtina, jog ten jau gyvenančių lietuvių gyvenimas, nepriklausomai nuo referendumo rezultatų, neturėtų keistis.

"Stebint pasisakymus referendumo kampanijos metu ir žinant, kad darbo jėga iš ES yra svarbi JK ekonomikai, būtų galima prognozuoti, jog Lietuvos piliečių, kurie jau gyvena JK, gyvenimas neturėtų pasikeisti. Naujos priemonės greičiausiai būtų nukreiptos prieš naujai atvykstančius. Tačiau daug kas priklausytų nuo JK pozicijos derybose su ES ir pačios derybų eigos", - interviu "Verslo žinioms" yra sakiusi A. Skaisgirytė.

Visgi net patys britai negali atsakyti, kas nutiks su šalyje jau esančiais ar į ją norinčiais patekti imigrantais - panašu, jog "Brexit" atveju itin sugriežtėtų patekimas į šalį. Daugiau grėsmių kyla JK norėsiantiems studijuoti jauniems asmenims. Anot A. Skaisgirytės, sąlygos dabar sutartis su aukštosiomis mokyklomis turintiems studentams nesikeis, tačiau įsigaliojus pasitraukimo sutarčiai, jei toks būtų sprendimas, studentams gali tekti mokėti brangiau už mokslą.

Tokią nuomonę palaiko ir publikaciją "Verslo žiniose" paskelbęs studijas užsienyje studentams siūlančios bendrovės "Prospecta LT" direktorius dr. Džonatanas Boidas (Jonathan Boyd). Anot jo, noras studijuoti Karalystėje gal ir nesumažėtų, bet sąlygos ten patekti bus žymiai sudėtingesnės. Pavyzdžiui, šiuo metu britiškose aukštosiose mokyklose besimokantys ES piliečiai už mokslo metus moka 9 tūkst. svarų - kaip ir patys britai, tačiau pritarus "Brexit" būtų galima reikalauti mokesčio, kuris dabar nustatytas ne ES piliečiams. Jiems humanitarinių ir socialinių mokslų laipsnį suteikiančios studijos kainuoja nuo 10 iki 17 tūkst svarų sterlingų, tiksliųjų ir inžinerijos mokslų - nuo 10 iki 20,8 tūkst svarų sterlingų, medicinos mokslų - nuo 20 iki 30 tūkst. svarų sterlingų.

Be to, įmanoma, jog neliktų galimybės gauti itin lanksčias JK paskolas mokslui, o studentams būtų taikomi itin griežti imigracijos ribojimai.

Pernelyg nejaudina

"Vakarų ekspresas" susisiekė su keliais JK gyvenančiais lietuviais. Pašnekovai sakė dėl referendumo pernelyg nesukantys galvos, nes žino, jog jų situacijos bet koks rezultatas pernelyg nelems.

"Mano pažįstami lietuviai dėl referendumo yra ramūs - baimės nejaučia, o kai kam referendumas yra panašus į šou. Net jei būtų nuspręsta pasitraukti iš ES, čia esantys lietuviai žino, jog viskas nepasikeis per dieną. Nors, žinoma, stebint viešąją erdvėje irgi pasitaiko informacijos pritrūkusių lietuvių, kurie pradėjo panikuoti dėl savo likimo", - sako žurnalistas V. Pryšmantas.

Ekonomikos mokslus Didžiojoje Britanijoje studijavęs ir šioje srityje dirbantis Rokas Vaicekavičius pripažįsta, jog visa šalis tik ir ūžia apie referendumą. 25 metų amžiaus vaikino manymu, "Brexit" galėtų stipriai pakenkti JK ekonomikai ir šalies prestižui.

"Britai turi priežasčių balsuoti už išėjimą, bet manau, kad šalies bėdas galima išspręsti ir liekant Europos Sąjungoje", - sako jis.

Anot lietuvio, šansai, kad JK išstos iš Sąjungos - nemaži.

"Apklausos rodo gan artimą santykį, lažybų biurai siūlo mažą santykį statant dėl išstojimo", - sako jis.

R. Vaicekavičius nemano, kad įvykus "Brexit" scenarijui šalyje gyvenantys užsieniečiai būtų išspirti, nors šiokia tokia baimė yra. Jam asmeniškai nebūtų sunku gauti net JK pilietybę, tačiau finansų sektoriui, kuriame jis dirba, išstojimas būtų gan skausmingas procesas ir, ko gero, darbe jis tai pajustų.

"Pažįstu daug jaunų lietuvių, tačiau šia tema praktiškai nekalbėjome - mūsiškiai nesuka sau galvos. Ko gero, visų čia dirbančių lietuvių pozicija turėtų būti gan panaši", - pastebėjo 5 metus Londone gyvenantis, dirbantis ir studijuojantis 25 metų amžiaus Dalius.

Jau porą metų Oksforde gyvenanti Simona iš Mažeikių sako tą patį - čia esantys tautiečiai pernelyg dėl referendumo nesijaudina.

"Dažniausiai girdime, jog JK nori palikti ES dėl to, jog pati galėtų kontroliuoti imigraciją. Mano manymu, išstojus šalis pati išsikastų duobę ir finansiškai susižlugdytų. O dėl gyvenimo ir darbo ramu - čia jau esantiems lietuviams niekas nesikeis", - sakė 26-metė mergina.

"Daugelis sutiktų britų iki šiol patys nežino, kurią pusę palaikys, nemaža dalis apsispręs paskutinę minutę. Pastebiu, jog "Brexit" labiau reklamuojama, tad, mano manymu, visai realu, jog Didžioji Britanija gali pasitraukti iš ES", - svarstė Klaipėdos universitete studijas baigusi Martyna, į Birmingemą tęsti mokslų išvykusi prieš 2 metus.

Iš Tauragės kilusi mergina tvirtina baimių dėl galimo išstojimo iš ES neturinti: "Juk nebus taip, kad deportuos. Tiesiog gali pasikeisti reikalavimai čia esantiems užsieniečiams, o tai reiškia, jog reikės papildomo laiko ir pinigų jiems įgyvendinti."

Kitų kalbintų JK gyvenančių lietuvių nuomonė buvo panaši. Tarp jų pasitaikė net tokių, kurie ne tik nesidomėjo referendumu, bet ir nežinojo, kas yra "Brexit".