Lietuvių Anglija neišgąsdino

Prieš keturiolika metų į Jungtinę Karalystę atvykęs informacinių technologijų inžinierius, visuomenininkas Einaras Vildė jau daugiau kaip dešimtmetį aktyviai užsiima bendruomenine veikla, nuolat bendrauja su vietos lietuviais, yra Britanijos lietuvių žiniasklaidos tarnybos „Tinklas“ iniciatorius ir vadovas. Jis neslepia, kad paaiškėjus „Brexit“ rezultatams lietuviams nereikėtų pulti krautis lagaminų, nes situacija tikrai nėra tragiška.

- Kokios vietos lietuvių nuotaikos paskelbus „Brexit“ rezultatus? - „Vakaro žinios“ paklausė Einaro VILDĖS.

- Taip, žmonės labai sunerimę, nes jie nežino, koks bus tolimesnis jų kelias, kokią ateitį šaliai yra numačiusi vadovybė. Referendumas įvyko, tačiau rezultatai, kaip buvo ir Lietuvoje, gali būti pripažinti, bet gali būti ir atmesti. Viskas priklausys nuo dabartinės britų valdžios. Kol kas galutinio sprendimo nėra, ko gero, viskas turėtų paaiškėti rudenį.

Lietuvių nuomonė taip pat skirtinga. Vieni pritaria dėl atsiskyrimo, nes mato, kad šalyje jau per daug įvairių, kartais neaiškios kilmės imigrantų. Prasidėjusios kalbos dėl Sirijos pabėgėlių kvotų ES narėms, manau, buvo vienas svarbiausių veiksnių. Akivaizdu, kad šie pabėgėliai buvo įleisti nepasitarus su britų Vyriausybe. Ko gero, tai buvo esminė klaida, labiausiai paskatinusi žmones balsuoti už išėjimą iš ES. Jau ir dabar britai nuolat skundžiasi, kad neturi darbo. Žinoma, pirmiausia todėl, kad kartais jie nenori dirbti bet kokio darbo, tačiau kitas dalykas, kad dėl pigesnės darbo jėgos šalyje sumažėjo atlyginimai. Akivaizdu, kad sumažinus imigraciją į šalį darbo rinka atsigautų.

Šiandien tenka pripažinti, kad pats ES projektas buvo patrauklus, kol pasikeitė ES Konstitucija. Beje, ją vienas iš pirmųjų ratifikavo Lietuvos Seimas. Paskui atsiradusi biurokratija, ko gero, atėmė iš šalių tam tikras teises. Gal daug kas apie tai negalvojo, bet dabar tai atsirūgsta. Nemažai blaiviai mąstančių žmonių supranta, kad teisių atėmimas iš narių ir jų konsolidavimas į savotišką dar vieną Sovietų Sąjungą verčia žmones atsisakyti dalyvauti šiame ES projekte.

- Po balsavimo kone kasdien žiniasklaidą pasiekia žinios apie išpuolius prieš emigrantus. Kodėl draugiška visuomenė staiga tapo priešiška?

- Balsavimo teisę turintys piliečiai dėl „Brexit“ pasidalijo per pusę. Tad akivaizdu, jog visuomenė labai susiskaldžiusi. O kai visuomenė susiskaldo, atsiranda naujų iššūkių ir pagrįstų baimių. Nors įvairius rasistinius išpuolius bandoma lokalizuoti ar užkirsti jiems kelią, reikia pripažinti, kad jų daugėja. Daugėja atvejų, kai kaimynai vieni kitiems palieka grasinančius raštelius, siūlančius keliauti atgal į savo šalį. O anksčiau imigrantai galėdavo drąsiai pasakyti, kad jie yra ES piliečiai, tad yra kone lygiateisiai su vietiniais. Pastaruoju metu pasitaiko ir sankcionuotų, ir nesankcionuotų akcijų ar mitingų, tačiau policija puikiai tvarkosi ir tikrai palaiko viešąją tvarką šalyje.

Akivaizdu, kad Vyriausybė jau yra numačiusi planą, kaip toliau reikėtų elgtis su gyvenančiais čia imigrantais, jei „Brexit“ bus priimtas ir įsigalios. Ko gero, bus pereinamasis laikotarpis, tačiau maždaug per metus įvažiavimas į šalį turėtų būti sugriežtintas. Tikėtina, kad rudenį bus patvirtintos griežtesnės įvažiavimo taisyklės. Jau dabar laikinai šalyje yra sustabdytas didesnių paskolų išdavimas ne Didžiosios Britanijos piliečiams.

- Ar reikėtų tikėtis, kad Didžioji Britanija ims ir išvarys iš šalies visus imigrantus?

- Panašų scenarijų gali nulemti rasistinis ir kultūrinis nepakantumas, kuris dabar taip kyla visuomenėje. Galimi ir kiti scenarijai, pvz., kad dėl tokios aplinkos žmonės patys nuspręs iškeliauti, jei su jais bus nesiskaitoma. Nors kol kas neaišku, ką politikai darys su valstybe, akivaizdu, kad dabar visi atvejai, kai vienas ar kitas imigrantas nusižengs įstatymui ar kažką neleistino padarys, bus dešimteriopai sureikšminami ir viešinami. Galvojant apie blogiausią scenarijų, akivaizdu, kad laužas jau sukrautas, tad pakaktų kelių tokių situacijų, kurios įžiebtų ugnį, ir prasidėtų riaušės, būtų įvesta nepaprastoji padėtis. Tokiu atveju imigrantai, ko gero, būtų pradėti sodinti į lėktuvus ar autobusus ir išsiunčiami iš šalies. Tačiau tai jau pats blogiausias scenarijus, kokį galime įsivaizduoti.

- Nejau visi imigrantai Britanijoje yra dykaduoniai ir pašalpų ieškotojai?

- Britanijoje gyvena skirtingu laikotarpiu atvažiavę žmonės. Tie, kurie atvažiavo seniai, į šalį pateko pagal griežtesnę tvarką, kai reikėjo vizos, dokumentų ir kitų dalykų. Tuomet iš karto buvo atliekama atvykstančiųjų atranka. Tokie žmonės kelia mažiausiai problemų, dažniausiai jie dirba savo darbą, moka mokesčius ir tikrai laikosi šalies įstatymų. O naujai atvykusieji dažnai nepaiso vietos įstatymų ir kelia daugiausiai problemų. Nusikalstamumo statistika rodo, kad daugiausiai nusikalsta naujieji imigrantai. Tad akivaizdu, kad didžiausi pokyčiai po „Brexit“ gali laukti dabar atvykusių žmonių. Bet reikia suprasti ir britus. Daug metų britų policija prižiūri kitų šalių piliečius ir tarsi atlieka tų šalių policijos funkciją. Akivaizdu, kad jei iš Lietuvos nebūtų išvykę tiek piliečių, šalyje nusikalstamumas būtų daug didesnis.

- Kas laukia tų, kurie jau dabar gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje?

- Žinoma, nebus taip, kad ims ir visus imigrantus išgabens. Britanijoje galioja rezidento statusas, kurį kitos šalies pilietis gali išsipirkti. Statusas jam suteikia daug piliečio teisių, išskyrus teisę balsuoti. Rezidento statusą turintiems žmonėms tikrai neverta baimintis, niekas jų iš šalies neišvarys. Kaip ir tų, kurie jau yra įsitvirtinę, yra savo srities specialistai ir dirba.

Manau, kad grįš senoji tvarka, kokia ji ir buvo. Bus grąžintas vizų režimas ir atvykstančiųjų atranka. Galbūt atsiras papildomų reikalavimų, tam tikrų testų ar panašiai. Tačiau geriems specialistams ir norintiems dirbti žmonėms visuomet bus vietos, nes bet kuri šalis yra suinteresuota turėti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Jie visuomet reikalingi. Tad geriems savo srities žinovams, tiek jau dabar dirbantiems ir gyvenantiems Britanijoje, tiek ateityje norintiems atvykti, manau, iš viso nėra ko rūpintis, jie gaus teisę čia dirbti ir gyventi, socialines garantijas, priklausančias išmokas ir pensiją.

- Ar kai kurie tautiečiai jau kraunasi lagaminus ir planuoja kelionę namo?

- Tokių yra, tačiau manau, kad tik tie, kurie yra silpnai įsitvirtinę. Žinoma, visi sunerimę. Tačiau manau, kad vienas geriausių scenarijų galėtų būti, jei Lietuva imtųsi šiokių tokių veiksmų šiuo klausimu. Lietuvai, šiuo metu galvojančiai apie pabėgėlių priėmimą, manau, būtų geriausias sprendimas ne laukti islamiškųjų tautų pabėgėlių, o pradėti galvoti apie savų emigrantų susigrąžinimą. Tai pakeistų ir pačių emigrantų požiūrį į Tėvynę, ir pakeistų vietos visuomenės nuotaikas, kurios dabar tikrai nėra pakilios. Juk šiuo metu ir lietuvių gyvenimo sąlygos savo šalyje yra prastos, o šalis priima pabėgėlius šiltnamio sąlygomis. Akivaizdu, kad kyla visuomenės nepasitenkinimas, o jis anksčiau ar vėliau nuves į konfliktą. Manau, dabar Lietuvai būtų puikus laikas protingai išnaudoti „Brexit“ rezultatus. Lietuva galėtų reikalauti ES, kad vietoj Sirijos pabėgėlių šalis galėtų susigrąžinti savo piliečius, kurie dabar galbūt Britanijoje susiduria su „Brexit“ susijusiais nemaloniais įvykiais, tokiais kaip rasistiniai išpuoliai ar diskriminacija.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"