Lietuviškas „teisingumas“ trypia signatarą

Vieneri metai praėjo po Nepriklausomybės Akto signatarui Zigmui Vaišvilai 2016 m. birželio 29 d. įvykusios nelaimės, kai nukritęs nuo laiptų savo namuose jis susižalojo stuburą ir patyrė daugybę kitų traumų, kurių padarinius jaučia ir gydosi iki šiol. Kol medikai kovojo dėl signataro gyvybės, buvo pusvelčiui išparduotas jo bankrutavusios įmonės „FF lizingas“ turtas, teismai pripažino įmonės bankrotą tyčiniu, o šią savaitę Z.Vaišvila sulaukė 2,4 mln. eurų ieškinio.

Vakar vidurdienį prie buvusių KGB rūmų, kuriuose dabar įsikūręs Lietuvos apeliacinis teismas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila surengė savo turto iššluotuves. Šia akcija signataras reagavo į jam pateiktą 2,4 mln. eurų ieškinį jo buvusios bendrovės „FF lizingas“ bankroto byloje.

Nors liūtis pylė kaip iš kibiro, Gedimino prospektu skubantys žmonės stabtelėdavo prie signataro improvizuoto prekystalio, klausinėjo, kur stovi mūrinis garažas, kurį galima nusipirkti už 200 eurų. Šiauliuose! Senyva ponia kraipė galvą, kad neįrengta palėpė Klaipėdoje kainuoja vos 100 eurų - iš kur toks pigumas?!

Z.Vaišvila dalijo praeiviams sulytus lapus su „FF lizingo“ bendrovės valdyto nekilnojamojo turto sąrašu, kurio objektai buvo skubiai išparceliuoti jam besigydant ligoninėse, reabilituojantis po operacijų. Tuo pasirūpino „FF lizingas“ bankroto administratorius UAB „Admivita“.

„Čia yra ir adresas - Jogailos g.7, užeikite, gal pas juos yra ir daugiau iš Zigmo Vaišvilos atimto turto, kurį jie siūlė už centus. Gal ir jums pasiūlys?“ - ragino signataras.

Prieš akciją surengtoje spaudos konferencijoje Z.Vaišvila tvirtino, kad visomis išgalėmis priešinosi įmonės bankrotui, tačiau patyręs sunkią traumą negalėjo gintis teismuose, o teisėjai nematė reikalo atidėti posėdžių dėl jo ligos. Lietuvos apeliaciniame teisme bylą dėl tyčinio bankroto išnagrinėjo vienas teisėjas rašytinio proceso tvarka.

Z.Vaišvila įsitikinęs, kad taip buvo akivaizdžiai pažeista jo teisė į teisingą teismą, kurią garantuoja tarptautinė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Z.Vaišvilos kasacinio skundo nepriėmė nagrinėti, tačiau apskundimo kasacine tvarka terminas dar nesibaigė.

Samdytis advokato Z.Vaišvila neturėjo ir neturi už ką - vienoje ankstesnių bylų buvo areštuotos jo sąskaitos bankuose, per mėnesį leidžiama paimti tik MMA dydžio sumą - 380 eurų.

Sąjūdietis, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas akcentavo, kad Z.Vaišvila jau kelerius metus yra traiškomas antihumaniškos teisinės ir biurokratinės sistemos.

„Kas sėdi šios sistemos olimpe, mes visi žinome. Žinome, kas skiria teisėjus, specialiųjų tarnybų vadovus, žinome, kieno teisė siūlyti generalinį prokurorą - viskas vienose rankose, - sakė J.Mažintas ir priminė, jog aršaus sistemos puolimo Z.Vaišvila sulaukė, kai išdrįso viešai suabejoti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės oficialiosios biografijos faktais. - Bet iš tiesų, kai Sąjūdis kėlė Tautą kovai už laisvę, mūsų dabartinė prezidentė buvo kitoje barikadų pusėje...“

Išparceliuota įmonė greitai tapo saldžiu spekuliantų grobiu

Turtą išparceliavo pusvelčiui

Bankroto byla bendrovei „FF lizingas“ (buvusi UAB „Parex lizingas“) iškelta 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“.

Z.Vaišvila nuolatos bergždžiai įrodinėjo, kad bankroto procedūra apie 8 mln. litų turto tuo metu turėjusiai bendrovei pradėta nepagrįstai. Signataras skundėsi teisėjų šališkumu, kelis jų reikalavo nušalinti, taip pat reikalavo nušalinti bankroto administratorių, kadangi, jo nuomone, šis veikė suinteresuoto kreditorių komiteto nurodyta kryptimi - siekė sumažinti realią bendrovės „FF lizingas“ turto vertę, kad būtų pateisintas pats bankrotas, per kurį turtas greičiausiai buvęs pasisavintas.

Pasak Z.Vaišvilos, „Admivita“ neteikia jam duomenų, kam atiteko „FF lizingo“ turtas. Tačiau kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui jam pavyko išsireikalauti paskutinių turto vienetų pardavimo kainas. Palyginęs jas su 2015 m. atlikto turto vertinimo metu nustatytomis kainomis, signataras patyrė šoką. Jo manymu, jau ir UAB „Admivita“ užsakymu atliktas turto vertinimas neatitiko realybės, nes nustatyta nekilnojamojo turto bendra rinkos kaina siekė 2,08 mln. eurų, tačiau bankroto administratorius pirmosiose varžytinėse nustatė daugiau kaip 4,17 mln. eurų bendrą turto kainą. Vadinasi, suvokė, kad turtas buvo įvertintas akivaizdžiai per mažai.

Tačiau ne varžytinėse gauta reali suma buvo apgailėtina - 626,321 tūkst. eurų. Z.Vaišvilos įsitikinimu, turtas buvo parduotas ar pasisavintas pusvelčiui - už maždaug 3,3 karto mažesnę, jei lygintume su 2015 m. turto vertinimu, nustatytą kainą ir apie 7 kartus mažesnę negu reali rinkos kaina.

Prokurorai „virškina“ informaciją

„Ar nenorėtumėte įsigyti tris po 10 arų gyvenamosios paskirties žemės sklypus Palangoje už bendrą 4 tūkst. eurų kainą? Mes labai norėtume, bet mums „Admivita“ to nepasiūlė... - ironizavo signataras ir atkreipė dėmesį, kad turto vertinimo metu kiekvienas iš trijų sklypų buvo įvertintas po 11,990 tūkst. eurų. - Sutapimas ar ne, bet po pasklidusios žinios apie Z.Vaišvilos patirtus sužalojimus, įmonės turtas buvo išparduotas už tokias kainas, kad nepadoru net garsiai ištarti...“

Pavyzdžiui, komercinės patalpos pačiame Klaipėdos centre, įvertintos 257 tūkst. eurų, parduotos už 110 tūkst., didžiulis pastatų kompleksas su žemės sklypu uostamiestyje, Vilniaus plente, įvertintas daugiau kaip 892 tūkst. eurų, o parduotas vos už 300 tūkst. eurų.

Šiuos ir kitus faktus Z.Vaišvila išdėstė prašyme Vilniaus apygardos prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „FF lizingas“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, turto pardavimams pritarusių kreditorių komiteto narių veiksmų, iššvaistant jiems patikėtą buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Prašymas buvo pateiktas šių metų gegužės 17 d. Tačiau Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės žiniomis, signataro pateikta informacija tebenagrinėjama ir sprendimo pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kol kas nėra.

Perparduoda 9 kartus brangiau

Vieną iš pusvelčiui parduoto bankrutavusio „FF lizingo“ turto objektų - buvusį vaisvandenių išpilstymo cechą Čekoniškėse, Vilniaus r. - lengvai pavyko rasti interneto portaluose, skelbiančiuose apie nekilnojamojo turto pardavimą bei nuomą.

Z.Vaišvila buvo teisus - UAB „Admivita“ už 20,021 tūkst. eurų parduotą objektą, kuriame yra ir apšiltintos sandėliavimo patalpos, ir kabinetai administracijai, vos už 6 km nuo sostinės Pilaitės mikrorajono, naujasis jo savininkas dabar mėgina parduoti 9 kartus brangiau - už 185 tūkst. eurų. O 2015 m. atlikto turto vertinimo metu nustatyta Čekoniškių vaisvandenių cecho kaina buvo 184 tūkst. eurų.

Šias patalpas pardavinėja smulki nekilnojamojo turto bendrovė, kurioje dirba tik du darbuotojai. Pasidomėjus, ar galima tikėtis, kad po kurio laiko savininkas sumažins kainą, bendrovės atstovė teigė, jog turto pardavimas pradėtas prieš keletą mėnesių: „Didelės skubos nėra, tad nustatyta normali rinkos kaina, bet jeigu objektas jus tikrai domina, galite teikti savo pasiūlymą, mes perduosime.“

Kitame portale minėtas patalpas siūloma išsinuomoti po 1,6 euro už kv.m per mėnesį, per metus už daugiau kaip 1200 kv.m patalpų nuomą tektų pakloti apie 23 tūkst. eurų. Vadinasi, pavykus sudaryti nuomos sandorį, turto dabartiniam savininkui per metus grįžtų suma, už kurią jis buvo įsigytas iš UAB „Admivita“.

Nieko nekomentuoja

Tiesiog pavydėtina pirkėjo sėkmė, tačiau to nepasakysi apie turto pardavėją - bankroto administratorių, kuris privalo siekti sugrąžinti kreditoriams kuo daugiau lėšų. Deja, šis savo pozicijos dėl tokio keisto turto pardavimo paaiškinti nepanoro.

UAB „Admivita“ atstovė Inga Dūdienė, administruojanti „FF lizingo“ bankrotą, vos išgirdusi iš žurnalistės šios įmonės pavadinimą pareiškė, kad nieko nekomentuos - nei Z.Vaišvilos pasisakymų, nei jokių kitų bankroto aplinkybių.

Paklausta, kodėl ir ar šis bankrotas kažkuo ypatingas, I.Dūdienė patikino, kad nenori būti nemandagi ir prieš padėdama telefono ragelį dar kartą pakartojo: „Sakau, aš nekomentuosiu absoliučiai nieko nė vienu klausimu šioje bankroto byloje.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“