Lietuviškai istorijai Klaipėda - svetima

Klaipėdos krašto dienai

Šiandien minime 86-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos metines, ir, regis, niekas neabejoja, kad Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvai, tačiau kitoks įspūdis susidaro paskaičius kai kuriuos apibendrintus Lietuvos istorijos faktus. "Nuo tarpukario laikų rašoma ne Lietuvos, o lietuvių istorija. Klaipėdos
kraštas - ignoruojamas", - vienbalsiai teigia uostamiesčio istorikai.

Pasak istoriko Vasilijaus Safronovo, šūkį "Lietuviška Lietuvos istorija" suformulavo Adolfas Šapoka. "Tarpukario istorikams labai nepatiko tai, ką apie Lietuvos istoriją rašė lenkai, vokiečiai, rusai ir jie pradėjo rašyti lietuvišką Lietuvos istorijos versiją, atskirdami tai, kas sava ir svetima. Taip iš Lietuvos istorijos iškrito vokiškas Klaipėdos krašto ir lenkiškas Vilniaus krašto periodai. Pastarąjį dešimtmetį jau atsirado nemažai šias spragas užpildančių tyrimų, išleista knygų, tačiau bendroje Lietuvos istoriografijoje tai nelabai atsispindi. Mentaliteto kaitos procesas - sudėtingas", - sakė V. Safronovas.

Vygantas Vareikis: "Dar prieš 10-metį 1923-ųjų metų sukilimas nebuvo akcentuojamas, nors būtent per Klaipėdą, per vokišką Klaipėdos krašto paveldą Lietuva pradėjo sąveikauti su Europa ir jos kultūrinėmis tradicijomis"

Daiva Kšanienė: "Vilnius ignoruoja ar pamiršta Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą daugeliu aspektų. Daug metų Klaipėdos kraštas nebuvo laikomas atskiru etniniu Lietuvos regionu"

Vasilijus Safronovas: "Tarpukario istorikams labai nepatiko tai, ką apie Lietuvos istoriją rašė lenkai, vokiečiai, rusai, ir jie pradėjo rašyti lietuvišką Lietuvos istorijos versiją"

ilnocentrizmas

"Lietuvos istorijoje dominuoja vilnocentrizmas. Susidaro įspūdis, kad viskas, kas reikšmingiausia Lietuvos istorijoje, įvyko Vilniuje. Svarbią vietą Lietuvos istorijoje užima ir Kaunas, o Klaipėda traktuojama kaip ne Lietuvos žemė, - antrina istorikas Vygantas Vareikis, - nors, pavyzdžiui, lenkiškas Vilniaus universiteto periodas - 1919-1939 m. veikęs Stepono Batoro universitetas - taip pat tarsi iškrenta iš šios aukštosios mokyklos ir Lietuvos istorijos. Žinome, kad tuo metu universitetą baigė Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, tačiau kiti jo bendramoksliai, vėliau tapę garsiais Lenkijos politikos, kultūros veikėjais, nėra žinomi".

V. Vareikis pastebi, kad panaši tendencija jaučiama ir Lenkijos istorijoje. "Vokišką Rytprūsių kraštą įsilenkinę lenkai pradėjo akcentuoti, žinoma, ne be pagrindo, kad tai - nuo seno slavų apgyventos teritorijos, kurias vokiečiai buvo nukariavę. Tiesa, lenkai atstatė labai daug vokiškojo periodo pilių, tačiau ir pagadino istorinį paveldą, šalia raudonos mūrinės vokiškos architektūros statydami savo baltus statinius", - pasakojo istorikas.

Nors uostamiesčio istorikai jau daugiau kaip dešimtmetį bando pralaužti ledus savo regiono moksliniais tyrimais, tačiau dėmesys į Klaipėdos krašto istoriją, pastebi V. Vareikis, atkreiptas tik tada, kai klaipėdiečiai pradėjo aktyviau reikštis Seime. Jų iniciatyva Sausio 15-oji paskelbta Klaipėdos krašto diena, ji atsirado atmintinų dienų sąraše ir pradėta minėti sostinėje.

Ryšys su Europa

"Dar prieš 10-metį 1923-iųjų metų sukilimas nebuvo akcentuojamas, nors būtent per Klaipėdą, per vokišką Klaipėdos krašto paveldą Lietuva pradėjo sąveikauti su Europa ir jos kultūrinėmis tradicijomis. Klaipėda buvo pirmasis privilegijuotas Lietuvos miestas. Pirmasis miestas, turintis savo herbą. Lietuviška heraldika atsirado vėliau, tik suartėjus su lenkais. Klaipėdoje buvo atidaryta pirmoji pramoninė alaus darykla. XIX a. Klaipėdoje įvyko pramonės perversmas. Čia nutiestos elektros, geležinkelio linijos, pastatyta Lindenau laivų statykla, medienos apdirbimo įmonės, buvo aukštas žemės ūkio išsivystymas. Lietuvoje tuo metu industrinės revoliucijos nebuvo.

- Šiais metais uostamiesčio istorikai analizuoja Hitlerio atvykimo į Klaipėdą 1939 m. epizodą. Šis faktas minimas visuose Europos istorijos vadovėliuose. Lietuvos istorijoje jis nėra plačiau nagrinėjamas. Ne tik Lietuvos teatro istorijoje, bet ir pačioje Klaipėdoje nėra akcentuojama, jog Klaipėdos teatre yra dirigavęs visoje Europoje puikiai žinomas muzikas Richardas Vagneris. Į uostamiestį atvykę turistai šią asmenybę tikrai žino geriau nei Antaną Smetoną", - ironizavo V. Vareikis.

Klaipėdos tyrimus ignoruoja

Muzikologė Daiva Kšanienė, dar 2003 metais išleidusi solidų kultūros istorijos tyrimą "Muzika Mažojoje Lietuvoje", apgailestauja ir piktinasi, kad iki šiol jos knygoje pateikti faktai nepasitarnavo nei Lietuvos teatro, nei operos, nei muzikos istorijai.

"Vilnius ignoruoja ar pamiršta Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą daugeliu aspektų. Daug metų Klaipėdos kraštas nebuvo laikomas atskiru etniniu Lietuvos regionu. Lietuvos operos istorijoje nėra net užuominų apie Klaipėdos teatrą ir jame dirbusį R. Vagnerį. Iš Lietuvos dainų švenčių istorijos išbrauktos arba nuo jos atskirtos Klaipėdos krašto dainų šventės, nors jose dalyvavo chorai ne tik iš Klaipėdos krašto, bet ir iš Didžiosios Lietuvos", - paminėjo keletą faktų iš savo srities Klaipėdos universiteto profesorė.

D. Kšanienė tikisi, jog bent iš dalies spragas užpildys šiuo metu rengiamas III Lietuvos muzikos istorijos tomas, kuriame turėtų atsispindėti ir Klaipėdos krašto muzikinis gyvenimas.

Jurga PETRONYTĖ