Restruktūrizuojama investicijų į žemės ūkį bendrovė „Agrowill group“ ir jai priklausančios žemės ūkio bendrovės Lietuvoje valdo apie 12,8 tūkst. hektarų žemės ir nusprendė ją išparduoti. Pirmas išpardavimas vyko kovo 4-osios aukcione. Pirkėjams pasiūlyti 2 tūkst. hektarų žemės. Pradinė kaina - 9 tūkst. litų už hektarą. Tačiau vietos ūkininkams dalyvauti aukcione buvo beveik neįmanoma, mat aukciono registracijos mokestis - net 850 tūkst. litų. „Respublika“ gavo duomenų, kad visus 2 tūkst. hektarų nusipirko švedų kapitalo įmonė.
„Agrowill group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius „Respublikai“ neatskleidė įmonės, pirkusios žemę, pavadinimo, ir tikino net nesidomėjęs jos kapitalo priklausomybe.
„Buvo pasiūlyti du paketai po 1 tūkst. hektarų žemės. Didžiausią sumą už abu paketus - po 9,3 tūkst. litų už hektarą - pasiūlė vienas ir tas pats subjektas. Pirkėjo šiuo metu atskleisti negaliu. Nežinau, kokio kapitalo. Kad lietuviška įmonė - tikrai taip, o ar akcininkai, savininkai yra lietuviai - nežinau. Jei paaiškėtų, kad užsienietiško kapitalo, vis tiek nebūtų pažeistas draudimas parduoti žemę užsieniečiams. Mes žemių nepardavėme. Pardavėme 3 antrines įmones, kurios valdo žemes. O įmones parduoti ar įsigyti nei po 2014 metų, nei dabar nėra draudžiama. Tik įvertinus, kiek parduotos įmonės turi žemės, apskaičiavome, kad vienas hektaras kainuoja 9,3 tūkst. litų. Mums pirkėjo statusas nėra svarbus. Mums svarbus tik aspektas, kad jis dalyvavo aukcione, yra pajėgus įsigyti. Tik tiek“, - tvirtino V. Bagavičius.
Anot jo, aukciono registracijos mokestis vėliau yra grąžinamas. Toks jo dydis pasirinktas esą ne todėl, kad negalėtų dalyvauti lietuviai, o todėl, kad parodytų rimtus potencialaus pirkėjo ketinimus. Beje, anot V. Bagavičiaus, bendrovė ketina išparduoti ir visą likusią žemę.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius „Respubliką“ informavo, kad jau pradėtas tyrimas dėl minėto žemės pardavimo. Išsiuntinėtos užklausos visoms atsakingoms institucijoms, siekiant išsiaiškinti, ar nepažeistas draudimas pardavinėti žemę užsieniečiams.
„Tačiau kol kas dar jokių žinių neturime. Bet gali paaiškėti, kad jokio pažeidimo nėra. Mat konstituciniame išaiškinime kalbama apie tai, kad jau ir šiandien bet koks užsienio fizinis asmuo, trejus metus pragyvenęs Lietuvoje ir vykdęs žemės ūkio veiklą, arba užsienio kapitalo juridinis asmuo, trejus metus Lietuvoje vykdęs tą pačią veiklą, gali pirkti žemę Lietuvoje. Kaip buvo šiuo atveju - nežinau. Todėl ir padarytos užklausos“, - sakė S. Bucevičius.
Rašyti komentarą