Lietuviams trūksta psichologų pagalbos

2009-09-10 12:00

Mažai prieinama nemokama psichologinė pagalba Lietuvoje, vietoj jos reikia ar nereikia išrašomi raminamieji ar antidepresantai žmogų dažnai palieka vieną su savo skausmu ir pastūmėja savižudybėn.
Tiesa, jie gali paskambinti į nemokamą psichologinės pagalbos liniją, tačiau į jo skambutį ne visada bus atsiliepta.

Kodėl? Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Paulius Skruibis paaiškina, jog dauguma psichologinę pagalbą ant savižudybės slenksčio atsidūrusiam žmogui teikiančių telefoninių tarnybų yra nevyriausybinės organizacijos.

"Mes patys turime susirasti lėšų tai veiklai vykdyti, turime išlaikyti tarnybą, apmokyti savanorius. Tačiau poreikis iki šiol visada buvo didesnis, nei yra galimybė jį patenkinti", - sakė jis.

Skambučių, kurių metu prašoma pagalbos, skaičiai pritrenkiantys. "Vaikų linijos" telefonu pirmą šių metų pusmetį užregistruoti 45 tūkst. skambučių. Tiek pat konsultuota ir per "Jaunimo liniją".

Daugiau į psichologus kreipiasi moterys - ne todėl, kad turi daugiau sunkumų, o kad labiau linkusios ieškoti pagalbos ir kalbėtis apie problemas. Speciali "Pagalbos moterims linija" per pusmetį užregistravo 9 tūkst. skambučių. Vienintelė visą parą veikianti "Vilties linija" - 19 tūkst. skambučių. Net kelias valandas per parą veikiančia "Linija doverija", skirta rusakalbiams paaugliams, suteikta per 1000 konsultacijų per pusmetį.

Beveik nėra alternatyvos

Vis dar išliekančioje tarp pirmaujančių savižudybių skaičiumi Europos valstybių Lietuvoje psichologinė emocinė pagalba krizės ištiktam žmogui menkai prieinama. Turtingieji gali kreiptis į privačiai praktikuojantį psichologą, kurio konsultacijos valanda, anot psichologo P. Skruibio, kainuoja nuo 50 iki kelių šimtų litų.

Kiti gali eiti į Psichikos sveikatos centrus. Tačiau bene 90 proc. ten besikreipiančiųjų gydytojas išrašys psichotropinius medikamentus net jei jų jiems visiškai nereikia.

"Pavyzdžiui, žmogus patyrė netektį. Natūralu, kad tuo metu jam labai sunku, kyla daug jausmų. Bet šis žmogus neserga, vaistų jam nereikia - reikia padėti psichologiškai, emociškai. O jam išrašomi vaistai, kurie, be reikalo paskirti, gali pakenkti", - pasakojo psichologas.

Net paskyrus antidepresantus žmogus turi būti nuolat stebimas gydytojo. Tačiau, pokalbininko pastebėjimu, situacija kitokia - žmogus gauna receptą ir išnyksta iš gydytojo akiračio.

O psichikos sveikatos centruose dirbantys psichologai, užuot teikę realią pagalbą, apkrauti kartais beprasmišku darbu - atlieka daugybę tyrimų, kurių rezultatai ir lieka neapdoroti.

"Tad psichologinė pagalba tampa prieinama tik telefonu", - konstatuoja P. Skruibis.

Jis palygina: jei bent dešimtadalis milijoninės sumos, kuri išleidžiama per visą Lietuvą psichotropiniams vaistams, būtų paskirta tarnyboms, konsultuojančioms telefonu, būtų galimybė dirbti ištisą parą ir atsakyti į visus skambučius.

Skaičiai ir faktai

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 metais nusižudė 1025, 2008 metais - 1111, šių metų pirmąjį pusmetį - 568 žmonės.

P. Skruibio pateiktais duomenimis, tarp bandančių nusižudyti, bet nenusižudžiusių - daugiau moterų, o nusižudo daugiau vyrų. Viena iš svarbiausių priežasčių - Lietuvoje paskutiniais dešimtmečiais augantys itin "užaštrinti" materialūs lūkesčiai: tiek vyrai patys, tiek moterys iš jų tikisi itin daug - kad gerai uždirbtų, išlaikytų šeimą. Jei sėkmė nusigręžia - tai didelis smūgis vyrų savivertei.

Lietuvoje didžioji dalis savižudybių padaroma išgėrus alkoholio. Nemažai daliai savižudžių būdinga priklausomybė nuo alkoholio.

Ekonominė situacija, anot psichologo, savižudybių skaičiaus didėjimui turi nedidelę, netiesioginę įtaką. Dauguma krizių susijusi su asmeniniu gyvenimu, asmeniniais sunkumais, problemomis.