Lietuviai gyvena bene trumpiausiai iš visų ES šalių

Ataskaitos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse pastebimai mažėja gimstamumas, didėja jaunesnių gyventojų migracija, o šie faktoriai lemia visuomenės senėjimą ir gyventojų mažėjimą, rašoma pranešime spaudai.

Tokias išvadas pateikė Europos politikos studijų centro suburta komisija, kuri taip pat pateikė savo siūlymus, kaip Centrinė Europa ir Baltijos šalys turėtų kovoti su senėjimo ir aktyvios gyvensenos skatinimo iššūkiais.

„Centrinės Europos ir Baltijos šalys sensta greičiau nei Europa. Mažėjantį gimstamumą ir didelę emigraciją šalys turėtų kompensuoti sutelkdamos dėmesį į jaunimo sveikatinimo ir sveikos gyvensenos idėjų propagavimą. Kitaip tariant, būtina švietimo priemonėmis skatinti aktyvų gyvenimo būdą, kuris ilgina gyvenimo trukmę ir kokybiškesnę senatvę. Tai vadinamasis „smart solution“ (protingas sprendimas), kuris teikia asmeninę naudą piliečiams ir ekonominę naudą valstybėms“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Europai ir centrinei Azijai Laura Tuck.

Remiantis ataskaita, turtingesnių Europos sąjungos šalių sprendimas skirti lėšas visuomenės švietimui sveikatingumo klausimais leido sumažinti piliečių sergamumą širdies ligomis ir mirtingumą nuo šių ligų. 15 pažangiausių Europos sąjungos šalių šiuo klausimu pavyko švietimo ir edukacijos priemonėmis padidinti gyventojų vidutinę trukmę iki 81metų.

Tuo tarpu centrinės Europos ir Baltijos šalyse gimstamumo rodikliai labai žemi ir siekia vos 1.3 ar 1.4 vaiko vienai moteriai. Vidutinė gyvenimo trukmė centrinės Europos ir Baltijos šalyse yra nuo keturių iki septynių metų trumpesnė nei 15 pažangiausių ES narių“, – teigia Emily Sinnott, Pasaulio banko vyresnioji ekonomistė ir ataskaitos autorė.

„Vakarų Europos valstybės didelėmis investicijomis sveikatos apsaugai ir švietimui, skatina aktyvų gyvenimo būdą ir taip vadinamą aktyvų senėjimą. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai aprūpinto žmogaus gyvenimas tampa kur kas kokybiškesnis ir ilgesnis“, – sako Lietuvos sporto klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas.

Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų nesimankština ir neužsiima jokia sportine veikla. Vyresnio amžiaus žmonių tarpe šis skaičius yra dar mažesnis.

Kanadiečių mokslininkai apskaičiavo, jog paskatinus vos dešimt procentų šalies suaugusiųjų sportuoti, per daugiau nei kelis dešimtmečius būtų galima sutaupyti daugiau kaip du su puse milijardo dolerių, skirtų sveikatos apsaugai.