Jis pažymėjo, jog euro šalininkai naudoja argumentus, kurie tiko iki 2008 metų krizės. Dabar euro zoną sudaro dviejų grupių šalys: prasiskolinusios ir šalys kreditorės. Lietuva, stodama į euro zoną, „eina į blogesnį valiutų režimą” ir privalės tapti kreditore bei įnešti 1 milijardą litų į Euro stabilizavimo fondą, prisiimti 8,5 milijardo litų kreditinių įsipareigojimų už prasiskolinusių valstybių skolas. Tai sudaro apie pusę Lietuvos biudžeto pajamų.
„Nėra tos fantastinės euro zonos, – pasakė V. Katkus. – Euro zona yra labai brangi. Iš pradžių sustiprėkime, o paskui prisiimkime papildomą naštą.”
Taigi, užuot pasirūpinusi greičiau grąžinti skolas Lietuvos pensininkams, Lietuvos valdžia net klastoja duomenis, kad kuo greičiau sumokėtų milijardines turtingesnių šalių skolas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą