Liepos 6-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istoriniai įvykiai

Liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Daugiau kaip prieš septynis amžius Lietuva, priėmusi krikštą ir karūną, pasuko Vakarų civilizacijos keliu. Ji pradėjo gyventi pagal krikščioniškosios Europos idealus, principus ir vertybes. Kunigaikštis Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi (tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams karaliaus vainiką), ir 1253 m. liepos 6-ąją jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas.

Liepos šeštoji, antradienis - 187-oji metų diena (antroji 28-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 178 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Dominyka (Domė), Ginvilė, Ginvilas, Mindas, Mindaugas, Mindaugė, Nerė, Nerutė, Nervilas, Nervilė, Nervyda, Nervydas, Nervydė, Ramutis;

rytoj: Amanda, Amandas, Astas, Astė, Astijus, Eitautas, Estera, Klausas, Klausenė, Metodijus, Sangailas, Sangailė, Sangauda, Sangaudas, Skinija, Vilgailė;

poryt: Amarilė, Arnas, Arnoldas, Audrius, Elzė, Elžbieta, Vaitautas, Valmantė, Virginija.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 4.51, leidžiasi 21.56. Dienos ilgumas - 17.05.

Trečiąją delčios dieną Mėnulis teka 0.30, leidžiasi 16.23.

Saulė Vėžio ženkle.

Protingos mintys

"Neliks duonos su druska - liks tėvynė" (Just. Marcinkevičius).

Lietuva liepos 6-ąją

1340 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, titulavęs save lietuvių ir rusų karaliumi bei Žiemgalos kunigaikščiu.

1990 m. sudaryta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms spręsti.

1991 m. Lietuva pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo oficialiai šventė Valstybės dieną - Mindaugo karūnavimo metines.

1992 m. Lietuva tapo Pasaulio banko nare.

1992 m. Lietuva ir JAV pasirašė prekybos vystymo ir investicijų sutartį.

1994 m. Vilniuje ir Kaune prasidėjo Pasaulio lietuvių dainų šventės renginiai.

1998 m. akrobatinio skraidymo pasaulio bei Europos čempionas Jurgis Kairys lėktuvu "Jak-50" praskrido po Baltuoju tiltu Vilniuje.

2003 m. Lietuva šventė 750-ąsias Mindaugo karūnavimo metines. Vilniuje atidengtas paminklas Karaliui Mindaugui, atidarytas Karaliaus Mindaugo tiltas, Vingio parke vyko Pasaulio lietuvių dainų šventė.

2005 m. Lietuvos bankas išleido sidabrinę 50 litų vertės monetą, kurioje pavaizduotas šviesaus atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Monetos briaunoje įrašyti dvasininko žodžiai: "Gyvenkime gerumu ir viltimi".

2006 m. prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo Gediminą Kirkilą paskyrė Vyriausybės vadovu.

2009 m. Lietuvai minint vardo paminėjimo tūkstantmetį Vilniuje duris atvėrė valstybingumo simbolis - Valdovų rūmai.

2009 m. sostinėje oficialiai atidarytos naujos Suomijos ir Norvegijos ambasadų biurų patalpos, pavadintos Ambasadų namais.

2009 m. eidamas 87-uosius metus Vilniuje mirė profesorius habilituotas daktaras Stanislovas Lazutka, didžiąją savo gyvenimo ir mokslinės kūrybos dalį pašventęs Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) tyrinėjimams.

---

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1189 m. mirė Anglijos karalius ir Plantagenetų dinastijos pradininkas Henrikas II. Soste jį pakeitė Ričardas I.

1535 m. už atsisakymą Anglijos bažnyčios vadovu pripažinti karalių Henriką VIII anglų valstybės veikėjui, rašytojui ir utopinio socializmo pradininkui serui Tomui Morui (Thomas More) įvykdytas mirties nuosprendis.

1685 m. karaliaus Jokūbo II armija Sedžemoro mūšyje įveikė Monmauto hercogo šalininkus valstiečius. Tai buvo paskutinis mūšis Anglijos teritorijoje.

1796 m. gimė Rusijos caras Nikolajus I. Jam vadovaujant Rusija pralaimėjo Krymo karą.

1818 m. gimė vokiečių šachmatininkas Adolfas Andersenas, šiuolaikinės šachmatų kompozicijos pradininkas, kombinacijų meistras.

1832 m. gimė Austrijos hercogas Maksimilijanas (Maximillian), Napoleono III paskirtas Meksikos imperatoriumi. Meksikiečiai jį nužudė 1867 metais.

1885 m. prancūzų chemikas Luji Pasteras (Louis Pasteur) sėkmingai išbandė vakciną nuo pasiutligės.

1909 m. gimė ilgametis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka.

1919 m. Niujorką pasiekė pirmasis Atlanto vandenyną įveikęs dirižablis. Tai buvo britų R-34.

1923 m. gimė Voicechas Jaruzelskis, Lenkijos valstybės veikėjas, generolas, prezidentas.

1928 m. Niujorke pademonstruotas pirmasis visiškai įgarsintas kino filmas "Niujorko žiburiai" ("The Lights of New York").

1935 m. gimė tibetiečių dvasinis ir pasaulietinis vadovas Dalailama (Dalai Lama). Už nesmurtinę kovą už savo tėvynės nepriklausomybę nuo Kinijos jam 1989 metais įteikta Nobelio taikos premija.

1937 m. gimė garsus rusų pianistas ir dirigentas Vladimiras Aškenazis.

1944 m. Hartfordo vietovėje (JAV Konektikuto valstija) kilus gaisrui "Barnum & Bailey" cirke žuvo 167 žmonės.

1946 m. gimė JAV kino aktorius Silvestras Stalonė (Sylvester Stallone), labiausiai išgarsėjęs koviniais filmais.

1962 m. mirė JAV rašytojas ir Nobelio premijos laureatas Viljamas Folkneris (William Faulkner).

1967 m. Nigerijoje kilo pilietinis karas.

1971 m. mirė džiazo muzikantas Luisas Armstrongas (Louis Armstrong). Jo grupės "Hot Five" ir "Hot Seven" 1925-1927 metais turėjo didelės įtakos džiazui.

1988 m. 167 žmonės žuvo per sprogimą naftos platformoje "Piper Alpha" Didžiajai Britanijai priklausančioje Šiaurės jūros dalyje.

1994 m. Paryžiuje Jungtinių Tautų Taikos premija įteikta Izraelio ministrui pirmininkui Icchakui Rabinui (Yitzhak Rabin) ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovui Jasirui Arafatui (Yasser Arafat).

1994 m. JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) apsilankė Baltijos valstybėse. Tai buvo pirmasis istorijoje JAV prezidento vizitas šiame regione.

1995 m. Milano teismas kaltinimus korupcija pateikė garsiausiems Italijos madų dizaineriams, tarp jų - Džiordžijui Armaniui (Giorgio Armani), Džianfrankui Ferė (Gianfranco Ferre) ir kitiems.

2002 m., sulaukęs 72 metų amžiaus, mirė garsus Holivudo režisierius Džonas Frankenheimeris (John Frankenheimer).

2004 m. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) pripažino, kad biologinis ir cheminis ginklas Irake niekada nebuvo rastas. Anksčiau britų premjeras tvirtai teigė, kad Sadamas Huseinas (Saddam Hussein) ketina panaudoti šiuos ginklus.