Nedarbo lygiui uostamiestyje ir toliau augant, Trišalė taryba svarsto idėją siūlyti per žemės nuomos bei nekilnojamojo turto mokesčių mažinimą palengvinti darbdavių naštą, jeigu jie įsipareigotų išsaugoti darbo vietas.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus Andriaus
Adomaičio teigimu, tendencijos yra niūrios, jokių stabilizacijos ženklų nematyti - kiekvieną dieną darbo biržoje registruojama po 115-119 naujų bedarbių.
Vasario 17-ąją, nedarbo lygis Klaipėdos darbo biržoje siekė 12,8 proc. Laisvos darbo vietos Klaipėdoje buvo 186, o bedarbių - per 20 tūkstančių.
Pasak A. Adomaičio, net po Rusijos krizės nedarbas didėjo tik iki 10 proc., nors tada buvo laikomas dideliu.
Daugiausia bedarbių praėjusiais metais užregistruota paslaugų (63 proc.) ir pramonės (21 proc.) sektoriuose. Tendencijos ir toliau išlieka panašios.
Šiemet jau yra pranešimas apie atleidimus dėl bankroto - 35 žmonės bus atleisti iš statybų bendrovės, bei apie grupinį atleidimą - dėl ligoninių restruktūrizacijos darbo neteks per 30 žmonių iš medicinos srities.
Pasak A. Adomaičio, ypač neramu dėl sudėtingos jaunimo situacijos - aukštųjų mokyklų absolventų darbo biržoje užregistruojama kaip niekada daug, nors nemaža jų dalis dar ir emigruoja.
Pasak Trišalės tarybos pirmininkės Juditos Simonavičiūtės, uostamiesčio valdžia turi įtakos tik žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių tarifams. Jos teigimu, Klaipėdos miesto tarybai būtų galima suformuluoti ir pateikti siūlymus, kurie palengvintų naštą darbdaviams, o šie, gavę lengvatų, įsipareigotų išsaugoti darbo vietas.
Beje, anot A. Adomaičio, didžiulis nedarbas nėra nei vien tik Klaipėdos, nei Lietuvos problema. Iš Europos Sąjungos senbuvių šioje srityje pirmauja Ispanija (19,4 proc.) ir Airija (12,9 proc.), iš naujųjų Lietuvą (14,6 proc.) lenkia Latvija (22,3 proc.) ir Estija (15,2 proc.), mus beveik pavijo ir Slovakija (13,6 proc.).
Giedrė NORVILAITĖ
Rašyti komentarą