Lapkričio 2-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Vėlinės - tauri gyvųjų ir mirusiųjų susitikimo šventė. Kiekvienas stengiasi aplankyti, išpuošti gėlėmis savo tėvų, senelių, savo artimųjų ir draugų kapus, uždegti žvakeles, parymoti lapkričio tyloje.

Lapkričio antroji, trečiadienis - 306-oji metų diena (trečioji 45-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 59 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Beinora, Beinoras, Beinorė, Beivyda, Beivydas, Gedardas, Gedilas, Gedilė, Pervainas, Pervainė, Perviltas, Perviltė, Valentinas;

rytoj: Alė, Hubertas, Malacijus, Norvainė, Silvija, Vidmantas, Vidmantė, Vidminta, Vidmintas, Vidmintė, Vydmantas, Vydmantė;

poryt: Eibartas, Karalius, Karolė, Karolina, Karolis, Talius, Vaidmina, Vaidminas, Vitalė, Vitalija, Vitalius.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 7.23, leidžiasi 16.42. Dienos ilgumas - 9.19.

Pirmąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 13.34, leidžiasi 23.09.

Saulė Skorpiono ženkle.

Protingos mintys

"Mirties nebijo tie, kurių gyvenimas daug vertas" (I. Kantas).

Lietuva lapkričio 2-ąją

1836 m. Vilniuje gimė grafikas, tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis, iliustravęs pasaulinės literatūros klasikų knygas, dalyvavęs 1863-iųjų metų sukilime.

1862 m. Pasandravyje, Šiluvos valsčiuje, gimė poetas, lietuvių literatūros klasikas, dramaturgas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis. Mirė 1932 m. Kaune.

1917 m. Berne (Šveicarija) prasidėjo savaitę trukusi lietuvių atstovų konferencija, kurioje Lietuvos Taryba buvo pripažinta aukščiausia lietuvių tautos politine institucija. Svarstyti Lietuvos valstybės politinės santvarkos formos nustatymo bei sienų klausimai.

1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba atšaukė nutarimą dėl Vilhelmo fon Uracho išrinkimo karaliumi ir priėmė Lietuvos valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius - pirmąjį naujosios lietuvių valstybės Pagrindinį įstatymą.

1922 m. įkurtas Vyriausiasis skautų štabas, vėliau pasivadinęs draugija Lietuvos skautams remti.

1931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įvyko Gamtininkų draugijos steigiamasis susirinkimas. Draugija gyvavo iki 1940-ųjų metų, o 1960-aisiais buvo atkurta kaip Gamtos apsaugos draugija.

1995 m. aukščiausiame Australijos taške - Kosciuškos kalno viršūnėje - alpinistas Vladas Vitkauskas iškėlė Lietuvos vėliavą. Tai buvo vienas iš akcijos "Lietuvos vėliava - pasaulio viršūnėse" etapų.

1997 m. įsigaliojo Lietuvos ir Suomijos bevizio režimo sutartis.

2000 m. pradėjo darbą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.

2004 m. Tuskulėnų rimties parke Vilniuje iškilmingai pašventinti į kolumbariumą perkeltų sovietų okupacinio režimo aukų palaikai. Buvusio Tuskulėnų dvaro parko teritorijoje 1944-1947 metais buvo užkasti 766 KGB nužudytų aukų palaikai.

Įdomiausi lapkričio 2-osios įvykiai pasaulio istorijoje

1483 m. už maištą prieš Anglijos karalių Ričardą III Solsberyje nukirsta galva Bakingamo hercogui Henriui Stafordui (Henry Stafford).

1687 m. Konstantinopolyje kilus revoliucijai, nuo sosto nuverstas sultonas Mohamadas IV (Mohammad IV), į kurio vietą stojo jo jaunesnysis brolis Suleimanas III (Suleiman III).

1721 m. Petras I paskelbtas Rusijos imperatoriumi.

1755 m. gimė Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI žmona Marija Antuanetė (Marie-Antoinette), savo arogancija prisidėjusi prie liaudies sukilimo, kuris vėliau peraugo į 1789 metų Prancūzijos revoliuciją. Ši monarchė, kalbėdama apie vargšus, esą pasakiusi: "Jei jie neturi duonos, tegul valgo pyragus".

1766 m. gimė Jozefas Radeckis (Joseph Radetzky), Austrijos feldmaršalas, ginkluotųjų pajėgų reformatorius bei nacionalinis didvyris, savo žygiais garsėjęs daugiau kaip pusę amžiaus.

1785 m. karietų gamintojas Lionelis Lukinas (Lionel Lukin) Londone užpatentavo pirmąją gelbėjimosi valtį.

1795 m. gimė 11-asis JAV prezidentas Džeimsas Noksas Poulkas (James Knox Polk), šalį valdęs 1845-1849 metais.

1841 m. Didžiajai Britanijai okupavus Kabulą, sukilę afganai nužudė Londono vietininką serą Aleksandrą Bernsą (Alexander Burnes) bei dar 23 Didžiosios Britanijos piliečius - taip kilo antrasis Afganistano karas.

1865 m. gimė 29-asis JAV prezidentas Vorenas Hardingas (Warren Harding), išrinktas prezidentu 1921 metais. Šis 57 metų politikas tapo šeštuoju prezidentu, kuris - 1923 metais - mirė eidamas savo pareigas.

1906 m. Milane gimė italų režisierius ir vienas iš neorealizmo pradininkų Lukinas Viskontis (Luchino Visconti), išgarsėjęs filmais "Leopardas", "Mirtis Venecijoje", "Šeimyninis portretas interjere" ir kt.

1917 m. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Artūras Džeimsas Balfūras (Arthur James Balfour) pateikė vadinamąją Balfūro deklaraciją dėl žydų "nacionalinio židinio" Palestinoje sukūrimo.

1937 m. ant penkių Maskvos Kremliaus bokštų sužibo raudonos žvaigždės.

1938 m. pagal Miuncheno susitarimą suskaldžius Čekoslovakiją, Vengrija aneksavo pietinę Slovakijos dalį.

1947 m. į pirmąjį ir vienintelį skrydį pakilo aštuonių variklių skraidantis laivas "Hughes H-4 Hercules". Los Andželo uoste jis nuskrido apie mylią.

1953 m. Pakistano parlamentas šalį paskelbė Pakistano Islamo Respublika.

1976 m. 39-uoju JAV prezidentu išrinktas Džimis Karteris (Jimmy Carter). 2002 metais jis apdovanotas Nobelio taikos premija.

1978 m. į Žemę iš kosminės stoties "Saliut 6" sugrįžo du sovietų kosmonautai. Jie kosmose išbuvo 139 dienas ir 14 valandų - tai buvo rekordas.

1984 m. Kremlius paskelbė, kad Josifo Stalino duktė Svetlana, 1967 metais pabėgusi į JAV, sugrįžo į Maskvą.

1994 m. daugiau kaip 430 žmonių žuvo Pietų Egipte, kai nuo žaibo užsidegė didelio kaimo pakraštyje stovėjusios degalų saugyklos.

1998 m. nurimo daugiau kaip savaitę po Centrinę Ameriką siautėjęs uraganas "Mičas" (Mitch). Jo aukomis regione tapo apie 9 tūkst. žmonių.

2001 m. penki Bosnijos serbai buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų prieš musulmonus ir kroatus Omarskos įkalinimo stovykloje per 1992-1995 metų Bosnijos karą.

2004 m. Amsterdame buvo nužudytas prieštaringai vertinamas olandų filmų kūrėjas Teo van Gogas (Theo van Gogh), pastatęs filmą apie smurtą prieš moteris islamiškose visuomenėse.