Kyla saugumiečių rūmai

„Respublika“ toliau domisi, kaip iš ko pralobo esami ir buvę aukšti valstybės saugumo pareigūnai.

Auksiniu pramintas Valstybės saugumo departamento administracinis pastatas ir tuometinio saugumo šefo Arvydo Pociaus namas pradėtas statyti tuo pačiu metu.

Vienu metu - dviejų statybų pradžia

VSD naujųjų rūmų statyboms leidimas gautas 2004 m. gruodį. 2005 m. spalio 28 d. saugumo vadovybė gavo Vyriausybės patvirtinimą, kad statyboms iš valstybės biudžeto bus atseikėti reikiami milijonai. 195 mln. litų sąmatą savo parašu patvirtino tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.

Vyriausybei suraičius parašą ant milijoninės sąmatos, tuometis saugumo šefas Arvydas Pocius pasirašė statybų sutartį su „YIT Kausta“ darbams pradėti.

Rodos, statybos vargų saugumo šefui tomis dienomis buvo su kaupu. Bet 2005 m. lapkričio 3 d. A.Pocius su žmona Regina gavo leidimą naujam namui ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone statyti. Aiškiau tariant, penktadienį A.Pocius gavo patvirtinimą, kad saugumo rūmams bus skirti pinigai, o kitos savaitės ketvirtadienį A.Pocius gavo leidimą savo namo statyboms.

Statė saugumo šefas

Žemės sklypą su sukežusiu nameliu Pocių šeima ant Bebrusų ežero kranto turėjo įsigijusi jau seniai. Taip jau sutapo, kad asmeninių statybų poreikis atsirado kaip tik tuo metu, kai prasidėjo valdiško rūmo statybos.

Naujojo Pocių namo nepavadinsi labai ištaigingu ar prašmatniu. Tai beveik 200 kv.m namas ant gražių akmenų pamatų. Namas tamsiai rudas su puošniomis baltomis langinėmis. Pro didžiulį langą svetainėje atsiveria nuostabus vaizdas - Bebrusų ežeras, kitas krantas ir nedidelis į sklypą patenkantis pušynėlis. Iš antro aukšto terasos turėtų atsiverti dar įspūdingesnis vaizdas.

Kieme įrengtas židinys. Sklypas ant Bebrusų ežero kranto stataus šlaito, todėl patogiai nusileisti iki vandens padaryti ilgi laiptai. Šlaito pusiaukelėje - laužavietė su suoliukais, kur kepant šašlykus galima gėrėtis nuostabiu vaizdu.

Buvusio saugumo šefo namas apdairiai atokiau nuo kaimynų akių, jo sodyba izoliuota saugaus gamtos atstumo, nors kitos sodybos šalia viena kitos susispietusios.

Ir privažiavimas prie sodybos gana patogus - nuo Vilniaus iki pat Bebrusų kaimo važiuoji asfaltuotu keliu. Iki sodybos vos šimtą metrų reikia pavažiuoti neasfaltuotu kaimo keliuku, kuris ir žiemą yra valomas. Kaip pasakojo vietiniai, kurių belikę vos keletas, anksčiau keliukas palei A.Pociaus sodybą žiemą nebuvo valomas, bet savivaldybė gavo prašymą keliuką valyti ir nuo tol žiemomis kasdien pusnis nuo kelio nuvalo Molėtų savivaldybės samdyta technika.

Stato advokatas

Jau kuris laikas A.Pocius gyvena iš advokato algos. Sklype stūkso pradėtas statyti dar vienas namas, kuris dokumentuose nurodomas kaip svečių namas. Tačiau statybos sustojo nespėjusios net įpusėti.

Nors naujai statomas namas kone tris kartus mažesnis už pirmąjį, iš rąstų suręstos tik sienos. Statybos sustojo net nespėjus paruošti stogo gegnių.

Tiesa, neaišku, ar A.Pocius yra deklaravęs gražųjį namą, nes buvusio jo deklaruojamas turtas vertas viso labo 48 tūkst. litų. Namas ant ežero kranto turėtų kainuoti gerokai daugiau. Juo labiau kad į šią sumą įeina viso privalomo registruoti turto, tarp jų vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, vertė. Arba reikia patikėti, kad 55 metų sulaukęs A.Pocius, būdamas advokatų kontoros partneris, ilgus metus vadovavęs teisėsaugos institucijoms, trejus metus vadovavęs Valstybės saugumo departamentui, užgyveno tik 48 tūkst. litų vertės turto ir pusę milijono paskolos.

Dovanėlė

O dabar apie auksinių saugumo rūmų statybas. Nuo 2005 m. oficialiai patvirtintos sąmatos pastato kaina išaugo beveik iki 300 mln. litų. Už 195 mln. litų planuota pastatyti visą pastatą, o už 130 mln. litų padaryta tik dalis darbų. Visam pastatui dabar jau reikia 300 mln. litų.

2005 m. pradėjus naujojo saugumo rūmo statybas, po dvejų metų Vyriausybės vadovas, tas pats G.Kirkilas, saugumo pastato statyboms Vyriausybės nutarimu skyrė 30 mln. litų. Pinigai skirti kaip dovana Žvalgų dienos išvakarėse. Tąkart milijonų saugumo rūmams Vyriausybė surado Privatizavimo fonde.

Po Vyriausybės dovanos VSD departamente apsilankė Valstybės kontrolės auditoriai. Jie tikrino, kaip naudojami biudžeto asignavimai. Tačiau Privatizavimo lėšos - ne biudžeto asignavimai.

Viešai skelbiamoje audito išvadoje nurodoma, kad 2007 m. Saugumo departamentas gavo ir panaudojo beveik 67 mln. litų biudžeto asignavimų. Nustatyta, kad departamente kai kuriems darbuotojams mokėtos didesnės algos, nei leidžia teisės aktai. Apie statybas auditorių išvadoje - nė žodžio. Pasirodo, ši audito dalis jau yra su grifu „slaptai“.

Išrūšiuoti auditoriai

Šiuo metu VSD taip pat atliekamas valstybinis auditas. Visuomenei veikiausiai neteks sužinoti, kodėl saugumo administracinis pastatas virto kone aukso rūmais, nes išvados turės būti paslėptos po grifu „slaptai“.

Saugumo departamentą audituoja trys valstybės auditoriai. Du iš jų turi teisę dirbti su riboto viešumo dokumentais, tik vienas - su slaptais. Paprasčiau tariant, tik vienas iš trijų auditorių gali domėtis visais dominančiais dokumentais, kiti du gali tikrinti tai, ko Saugumo departamentas nepavadino „slaptu“.

Auditoriams teisę dirbti su slapta informacija taip pat suteikia tas pats Valstybės saugumo departamentas. Kitaip tariant, saugumas pats atrenka, kuris auditorius gali juos tikrinti, o kuris ne.

Nerado preteksto patikrinti

Nors saugumas gavo itin daug lėšų statyboms, o statybų sąnaudos kilo kaip ant mielių, auditoriams kažkodėl nekilo minties dažniau tikrinti Saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamente auditas atliekamas reguliariai - kas penkerius metus, nors kai kuriose kitose valstybės institucijose, kurioms skiriama gerokai mažiau lėšų, valstybės auditoriai lankosi kartais net kas metus.

Teisę tikrinti Valstybės saugumo departamentą išimtinai turi tik 4-asis Valstybės kontrolės departamentas. Šio departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas į klausimą, kaip saugumas panaudojo Privatizavimo fondo lėšas, sureagavo tarsi į žaibo trenksmą. Nespėjus baigti klausimo departamento vadovas atsisveikino.

- Gal pamenate, kokia buvo pirmoji Valstybės saugumo departamento naujojo administracinio pastato sąmata? - „Respublika“ pasiteiravo buvusio Valstybės saugumo departamento vadovo ir statybų pradininko Arvydo Pociaus.

- Idėja statyti naują administracinį pastatą buvo ne mano, bet statybas pradėjau aš. Kiek pamenu, pirminė sąmata buvo 80 mln. litų.

- Dabar jūsų pradėtam statyti pastatui prilipo auksinių rūmų vardas, nes jo sąmata - beveik 300 mln. litų. Galėtumėte paaiškinti, kodėl statybų kaina taip smarkiai kilo?

- Finansinių klausimų aš tiesiogiai nekontroliavau, aš kontroliavau pagrindinius sprendimus ir statymo idėjas. Buvo pavaduotojas Alfonsas Balzaris, jis kuravo finansų skyrių ir visus finansinius klausimus. Aš pasirašiau statybos sutartį. Prieš tai asmeniškai pats apvažiavau porą šalių, domėjausi, kokie tokių statinių ypatumai, kokia praktika. Gavome tokias konsultacijas, tai turėjo atsispindėti pačiame projekte. Tokio pastato statybos neatsieina pigiai.

- Neįsižeiskite, bet domėdamiesi auksinių rūmų statybomis pasidomėjome ir asmeniniais jūsų reikalais. Tais pačiais metais, kai prasidėjo statybos, gavote leidimą asmeninio namo statybai. Nejaugi vienu metu kuruoti abi statybas ne per sunku?

- Abejoju, ar tais pačiais metais gavau leidimą.

- Leidimą gavote 2005 m. lapkričio 3 d., jo numeris p5-103.

- Tikrai. Gal ir buvo. Tikrai neneigiu šito dalyko. Buvome prieš keletą metų įsigiję sodybą. Tas įvyko. Mes tikrai esame tokius sandorius sudarę.

- Nusipirkote žemę ir kelerius metus nieko nedarėte?

- Turėjome seną sodybą. Pradėjome galvoti, ką daryti. Buvo įvairiausių minčių. Gal tą pačią remontuoti, gal naują namą statyti. Klausiau statybininkų patarimų, neradau nė vieno, kuris būtų pataręs esamą namą pertvarkyti. Kreipėmės į architektus, tai tęsėsi labai ilgai.

- Kodėl ilgai tęsėsi, nuvylė architektai?

- Mes patys ilgai negalėjome apsispręsti, ką daryti. Nesuprantu, kas čia bendro su departamentu?

- Spėliojame, ar tik nepasinaudota lengviausiu būdu pinigus pasukti į asmenines statybas?

- Ne, tikrai ne. Absoliučiai. Galiu prisiekti. Nieko bendra nėra. Nė kvapo.

- O kas statė namą, ne iš Vilniaus važiavo žmonės? Vietiniai sakė, kad vilniečiai statė.

- Iš Vilniaus buvo atvažiavęs santechnikas, esame užsakę gręžinį. Firmą radau internete. Dėl pačių darbuotojų... Ūkio būdu statėme, pasitelkiant vieną kitą darbininką, kuris išmano. Pirkome rąstus iš urėdijos, su šeima, su draugais ruošėme viską.

- O statybų pradžios tik sutapimas? Argi ne per sunku?

- Aš su tomis didžiosiomis statybomis buvau susijęs tiek, kiek buvau įstaigos vadovas. Su statybomis iš departamento dirbo 30 žmonių.

- Ar nėra daugiau sutapimų, ar niekas iš departamento vadovybės daugiau nesistatė namų, kai kilo saugumo rūmas?

- Jūs gal ironizuojate? Aš kalbu rimtai ir neturiu ketinimų sakyti netiesos. Galiu pasakyti, kad kelerius metus prieš statybas buvau paėmęs paskolą iš banko ir ją iki šiol moku. Šeima turėjo asmeninių tikslų dalį paskolos skirti sodybėlei tvarkyti. Taip, deja, neatsitiko. Tai ir mūsų statybėlės turėjo palaukti geresnių laikų.

- Gal žinote, kodėl saugumo vadovams labai sekasi nekilnojamojo turto rinkoje, vienas brangiai išnuomoja namą svetimos valstybės ambasadai, kitas labai pigiai įsigyja žemės sklypą?

- Nežinau. O dėl manęs - sugretinimas su statybomis neturi jokio pagrindo.