Kvapai iš Dumpių slops

AB "Klaipėdos vanduo" baigė įgyvendinti projektą, padėsiantį apsaugoti Kuršių marias ir Baltijos jūrą nuo taršos nevalytomis nuotekomis, o pietinės miesto dalies gyventojus išgelbėsiantį nuo nemalonių kvapų, sklindančių iš nuotekų valymo įrenginių Dumpiuose.

Europos Sąjungos finansuojamo projekto "Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje", įgyvendinto kelerius metus, pabaigtuvės paminėtos vakar.

Pasak techninę priežiūrą ir paramą įgyvendinant projektą teikusios bendrovės viceprezidento Vitolio Devoinio, tikslas buvo apsaugoti marias ir jūrą nuo užteršimo nevalytomis nuotekomis, sutvarkyti dumblo ūkį Klaipėdos nuotekų valykloje, suteikti keletui tūkstančių Gargždų ir Priekulės gyventojų galimybę gauti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas prijungiant naujus vartotojus prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų.

Per kelerius metus įgyvendinant projektą buvo nutiesta iš viso 91 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, sutvarkytas Klaipėdos dumblo ūkis.

Pasak "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus Leono Makūno, į senąją saugojimo aikštelę dumblas nebebus vežamas, per porą metų jis užžels žole, ir klaipėdiečiai bei rajono gyventojai nemalonaus kvapo nebejaus.

Naujos technologijos leidžia iš biodujų, susidarančių Dumpių nuotekų valykloje, generuoti elektros energiją. Per parą gali būti pagaminama iki 5500 kubinių metrų biodujų. Šilumos ir elektros energijos gamyba - 4,7 MW per metus.

Pasak L. Makūno, dalis elektros energijos skirta savoms reikmėms, o dalį ketinama parduoti bendrovei VST lengvatinėmis kainomis.

Nerimą "Klaipėdos vandeniui" kelia tai, kad dumblą bus galima kaupti iki penkerių metų, o pusmetis jau praėjo. Vis dėlto tikimasi ateityje rasti galimybę jį deginti.

Projektas atsiėjo 114,7 mln. litų, iš kurių 46,1 mln. skyrė Sanglaudos fondas. Buvo pasirašyta sutarčių už 122,8 mln., tačiau dalis lėšų sutaupyta. Už likusius pinigus planuojama atlikti dar šiek tiek darbų šiais ir ateinančiais metais.

Giedrė NORVILAITĖ