Kultūros tarybos įstatymas gali iškrėsti šunybių, teigia kultūrininkai

Seimo priimtas Kultūros tarybos įstatymas, dar laukiantis Prezidentės parašo, neatitinkąs jo preambulėje išreikšto siekio demokratizuoti Lietuvos kultūros politiką ir plėtoti kultūros savireguliaciją, teigia kultūros ir meno atstovai, raginantys Prezidentę vetuoti įstatymą.

Kultūros tarybos įstatymą kritikuojantys kultūrininkai sako taip pat pasigendą įstatymo preambulėje neįvardyto prioriteto didžiajai kultūrai ir menui, taip pat įstatyme nenumatytų demokratinio Kultūros tarybos sudarymo saugiklių.

"Net ir tobulas įstatymas, kai tampa galiojančiu, pradeda krėsti mums šunybių. Turime dešimtkart pamatuoti, prieš ką nors nuspręsdami", - sakė rašytojas Vytautas Martinkus, kalbėdamas Eltoje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje "Kodėl Lietuvos kūrėjai prašo vetuoti Kultūros tarybos įstatymą?"

"Įstatyme nerasta forma, kaip į tarybą deleguosime visuomenės atstovus, kaip užtikrinsime atstovavimą, kurio dabar nėra. Tarkime, taryboje numatytas kažkoks kūrybinių sąjungų atstovavimas, tačiau yra ištisos kultūros sritys, kurios čia visiškai neturi jokio atstovavimo. Norės ministras - bus atstovas kokių bibliotekų ar paveldo, architektūros, o norės - ir nebus. Kitaip sakant, sistema neužtikrina demokratinio atstovavimo ir tai yra baisiai negerai. Blogiausia, kad visiškai praradome vertybinę ašį, visai nešnekame apie kultūros turinį", - sako dailininkas Giedrius Kazimierėnas.

"Labai gera yra Kultūros tarybos įstatymo preambulė, kurioje išreikštas siekis demokratizuoti kultūros valdymą bei plėtoti kultūros savireguliaciją, neturi ničnieko bendra su pačiu įstatymu. Nesuprantu, kas ten buvo per gudravimas, ar užmiršo tą preambulę ištrinti, ar kaip?" - ironizavo filosofas Krescencijus Stoškus.

Pasak jo, pats pikantiškiausias dalykas - įstatyme įtvirtinta kelių laipsnių tarybos rinkimų sistema - rinkimai sujungti su atrinkimu. "T. y., į tarybą žmones galės siūlyti kas nori, bet juos atrinks 13 rinkėjų, kuriuos apibrėžia griežtos taisyklės. Iš tų kandidatų kultūros ministras pasirinks pats 10 tarybos narių. Ir dar ministras susiranda sau patikimą tarybos pirmininką, kuris vadovautų tarybai, administracijai ir tarybos narių susirinkimui. (...). O visos kultūros organizacijos galėtų turėti tokią struktūrą, į kurią galėti deleguoti savo asmenis ir galėtų jie formuoti kultūros politikos strategiją. Dabar iš viso ilgalaikių strateginių planų nenumatyta", - stebėjosi K. Stoškus.

 Filosofas Krescencijus Stoškus. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kalbėtojai stebėjosi ir Kultūros ministerijos arogancija, visiškai nekreipiant dėmesio į tas kūrybines sąjungas, kurios siūlo alternatyvų įstatymo projektą, ir jo nesvarstant. "Aš nesuprantu, kaip gali išdrįsti ministras be svarstymo Kultūros kongreso pateikto alternatyvaus įstatymo projekto. Juk pasiūlė ne šiaip sau mokinukų būrelis, o čia Kultūros kongresas siūlo, milžinišką patyrimą turintys kultūros veikėjai, parengę įstatymą, o ministerija net nesiteikia svarstyti! Čia su demokratija visiškai jokio ryšio nėra", - kalbėjo G. Kazimierėnas.

Kultūros ministerijos parengtu Kultūros tarybos įstatymu siekiama atskirti kultūros finansavimą nuo kultūros politikos formavimo įsteigiant naują instituciją - Kultūros tarybą.

Rugsėjo mėnesį Seimo priimtame Kultūros tarybos įstatyme numatyta, kad taryba kultūros ministro nustatyta tvarka finansuos kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones, jai skirtas lėšas naudos kultūros ir meno kūrėjams remti, tarybos ir ekspertų paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, kad taryboje sprendimus priims ir vykdys kolegialus valdymo organas - tarybos narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas - tarybos pirmininkas ir tarybos administracija.