Kūltūrinis gyvenimas atitinka klaipėdiečių poreikius.

Vakar Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje Sociologinių tyrimų instituto vyr. mokslinė bendradarbė, socialinių mokslų dr. L. Kublickienė pristatė sociologinį tyrimą "Klaipėdos miesto gyventojų kultūrinė elgsena ir kultūriniai poreikiai".
200 tūkst. Lt kainavusį tyrimą Sociologinių tyrimų institute praėjusiais metais užsakė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius, norėdamas įsitikinti, ar parengta miesto kultūros politikos programa atitinka kultūros vartotojų ir tiekėjų poreikius. Ponia L. Kublickienė vadovavo tyrimui, kurį vykdė mokslinės bendradarbės L. Žvinklienė, E. Krukauskienė ir V. Markevičienė.

Tyrimas patikimas

Tyrimas buvo atliekamas anketinės apklausos ir interviu metodais. Iš viso apklausta 605 klaipėdiečiai. Pasak tyrimo vadovės, tai minimalus respondentų skaičius, leidžiantis spręsti apie visų miesto gyventojų kultūrinę elgseną ir kultūrinius poreikius su 4 procentų paklaida. Dalis respondentų buvo pasirinkta atsitiktinai, pateikiant anketas kas 110-am telefonų knygos sąraše esančiam abonementui, kita dalis - atrinkta kvotos būdu pagal amžių, lytį, tautybę bei išsilavinimą. Taip pat tyrimo metu buvo vykdomi nestandartiniai pokalbiai (interviu) su kultūros įstaigų darbuotojais.

Laisvalaikis namuose ir gamtoje

Kadangi kultūriniai poreikiai priklausomi nuo žmonių laisvalaikio, pirmasis tyrimo tikslas buvo - išsiaiškinti kaip klaipėdiečiai dažniausiai leidžia laisvalaikį, kaip norėtų jį leisti, kas trukdo laisvą laiką išnaudoti pagal poreikius ir kokią laisvo laiko dalį užima kultūrinių renginių lankymas bei kitoks dalyvavimas kultūrinėje veikloje.
Paaiškėjo, kad didžiausia uostamiesčio gyventojų dalis laisvalaikį leidžia namuose pasyviai žiūrėdami televiziją, skaitydami spaudą bei bendraudami su artimaisiais, giminėmis ir draugais. Išėjimas iš namų dažniausiai sietinas su iškylomis gamtoje. Toks laisvalaikio praleidimo būdas yra ir geidžiamiausias, ypač moterų tarpe (vyrai mieliau ilsėtųsi namuose). L. Kublickienė pastebėjo, jog noras būti gamtoje yra išskirtinė klaipėdiečių laisvalaikio forma, greičiausia nulemta jūros artumo, nes ne itin būdinga kitų miestų gyventojams.

Kultūrinis gyvenimas tenkina

Kultūrinių poreikių reikšmingumo skalėje aukščiausią poziciją užėmė koncertų lankymas. Populiariausi, ypač jaunimo bei brandaus amžiaus gyventojų grupėse, estradinės popmuzikos koncertai. Džiazas, klasikinės bei liaudies muzikos koncertai turi panašiaus dydžio mėgėjų grupes. Mažiausiai populiarūs roko muzikos koncertai, kurių ypač pasigedo Klaipėdoje jaunimas bei vidutinio amžiaus žmonės.
Antrojoje vietoje pagal populiarumą - teatrai. 8 procentai respondentų nurodė, kad spektaklius žiūri labai dažnai ir net 40 procentų apsilanko teatre bent vieną kartą per metus, t.y. dažniau nei vilniečiai bei kauniečiai. Mažiau lankomi kino teatrai, bibliotekos. Nepopuliariausios kultūrinės įstaigos - parodų salės bei muziejai.
Kas antras klaipėdietis nurodė, jog kultūrinis gyvenimas mieste tenkina jo poreikius iš dalies, trečdalis respondentų, kad tenkina visiškai. Tačiau, kaip pastebėjo tyrimo vadovė, labiausiai patenkinti kultūriniu gyvenimu mieste yra mažiausiai aktyvūs kultūros vartotojai: jaunimas bei pensinio amžiaus žmonės.

Už renginį - 100 Lt

Tyrimo metu paaiškėjo ir daugiau parodaksalių dalykų. Mažiau aktyvūs kultūrinių renginių dalyviai, vyrai, dažniau išreiškia pretenzijas dėl jiems patinkančių pramogų stygiaus. Tuo tarpu moterys neretai atsisako patinkančių renginių dėl draugijos trūkumo. Tyrimo rezultatai parodė, jog ekonominės sąlygos neturi lemiamos įtakos kultūros vartojimui. Trečdalis respondentų nurodė esą pajėgūs mokėti už kultūrinį renginį 50 Lt, kas penktas - 100 Lt, likusiai daliai apklaustųjų - kaina nesvarbi.

Didžiausias dėmesys - šventėms ir teatrui

Tyrimo metu išsiaiškinta, kokioms kultūros formoms klaipėdiečiai teikia prioritetus. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų iš visų kultūrinio gyvenimo sferų išskyrė šventes bei festivalius ir teatrą. Šios kultūros formos, anot L. Kublickienės turėtų būti aktyviausiai puoselėjamos ir labiausiai remiamos Klaipėdoje.

Klaipėdoje žmonės laimingi

Paskutinysis tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ką klaipėdiečiai mano apie savo miestą. Daugumai respondentų Klaipėda - pirmiausiai uostamiestis, mažesnė dalis nurodė, jog tai kurortinis, turistų mėgiamas miestas, trečioji respondentų grupė atsakė, jog Klaipėda - tai internacionalus, liberalus miestas. Net 90,9 procentų apklaustųjų klaipėdiečių prisipažino esą laimingi, kad gyvena Klaipėdoje. Tyrimo vadovę L. Kublickienę labiausiai nustebino išvados, jog klaipėdiečiai visomis gyvenimo sferomis perpus labiau patenkinti nei vilniečiai ir kauniečiai. Tiesa, pastaruosiuose miestuose tokio pobūdžio sociologiniai tyrimai atlikti 1993, 1994 m.