KT nagrinės bylą dėl pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatų

Taip pat bus tiriama Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatų pakeitimo ir (ar) papildymo įstatymų pagal jų įsigaliojimo tvarką atitiktis Konstitucijai.

Šioje byloje taip pat ginčijamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009, 2010, 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymų nuostatų, kuriomis patvirtinti sumažinti apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių kaupiant pensijas, valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, dydžio tarifai, konstitucingumas.

Šioje byloje sujungta dešimt prašymų.

Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, pensijų kaupimo sistemos dalyviai ir pensijų kaupimo bendrovės, iki minėto įstatymo įsigalioję sudarę sutartis dėl pensijų įmokos kaupimo asmens pensijų sąskaitoje, įgijo teisėtą lūkestį, kad bus vykdomas valstybės prisiimtas įsipareigojimas pervesti tuo metu galiojusiame Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatyto 5,5 proc. jų pajamų dydžio kaupiamąsias pensijų įmokas į pensijų kaupimo bendrovės valdomo fondo asmens pensijos sąskaitą arba, pasikeitus teisiniam reguliavimui, jiems bus teisingai kompensuoti susidarę iki 3,2 proc. arba 1 proc. sumažintų įmokų praradimai.

Pareiškėjo teigimu, įstatymu sumažinus į pensijų fondus pervedamos įmokos dydį, nepagrįstai apribotos pensijų kaupimo sistemos dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių nuosavybės teisės, pažeisti jų teisėti lūkesčiai dėl iki šio sumažinimo įstatymu nustatyto dydžio kaupiamųjų pensijų įmokų arba dėl teisingo praradimų, susidariusių pakeitus teisinį reguliavimą, kompensavimo, taip pat paneigta pensijų kaupimo sistemos dalyvių teisė gauti tokio dydžio senatvės pensiją, kokio jie tikėjosi.

Pasak pareiškėjo, Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostata, pagal kurią asmenims, pensijų kaupimo sistemos dalyviais tapusiems nuo 2009 m. liepos 1 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatytas ne 5,5 proc. (kaip šiame įstatyme buvo įtvirtinta iki ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo), o 2 proc. jų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis, ir nenustatytas minėtų įmokų sumažinimo dėl praradimų kompensavimo mechanizmas, buvo pažeisti šių asmenų įgyti teisėti lūkesčiai, nuosavybės neliečiamumas, paneigta jų teisė gauti pagal anksčiau galiojusias įstatymo nuostatas numatyto dydžio senatvės pensiją. Be to, pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas, šiems asmenims sumažinęs kaupiamąsias pensijų įmokas, pažeidė proporcingumo ir solidarumo principus, taip pat visų asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje, nes pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąskaita nepagrįstai suteikė privilegijų asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas, ir asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, bet nedalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje.

Šioje byloje taip pat bus tiriama Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, priimto 2009 m. sausio 15 d., „Valstybės žiniose“ paskelbto 2009 m. sausio 17 d., o pagal jo 2 straipsnį įsigaliojusio 2009 m. sausio 1 d., ir Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. vasario 17 d., „Valstybės žiniose“ paskelbto 2009 m. kovo 5 d., o pagal jo 2 straipsnį taikomo nuo 2009 m. sausio 1 d., atitiktis Konstitucijai. Pareiškėjo nuomone, tokia šių įstatymų įsigaliojimo tvarka, t. y. šiuose įstatymuose nustatytų normų galiojimas teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki atitinkamų įstatymų oficialaus paskelbimo, buvo pažeisti asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis, teisėti lūkesčiai, nukrypta nuo tokių Konstitucijos nuostatų: galioja tik paskelbti įstatymai; Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracines bylas pagal septynis pensijų fondų dalyvių ir tris Pensijų fondų dalyvių asociacijos skundus atsakovei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pensijų fondų dalyviai prašė panaikinti VSDF valdybos sprendimus dėl pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimo tarifo, įpareigoti VSDF valdybą pervesti į jų pensijų fondo sąskaitas trūkstamą pensijų įmokų dalį, į šias sąskaitas nepervestą nuo 2009 m., taip pat įpareigoti VSDF valdybą pervesti į jų pensijų fondo sąskaitas ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Pensijų fondų dalyvių asociacija prašė panaikinti VSDF valdybos sprendimus dėl pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimo tarifo ir įpareigoti VSDF valdybą visiems pensijų fondų dalyviams, pensijų kaupimo sutartis sudariusiems iki 2009 m. liepos 1 d., – už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d., o šias sutartis sudariusiems nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 liepos 12 d. – už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. į jų pensijų fondų sąskaitas pervesti trūkstamą pensijų įmokų dalį, t. y. ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pensijų fondų dalyvių asociacija taip pat prašė pripažinti, jog visi pensijų fondų dalyviai, minėtu laikotarpiu sudarę pensijų kaupimo sutartis, turi teisę, kad į jų pensijų fondų sąskaitas būtų pervesta ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Seimui atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje paskirtas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.