Kryžiaus keliai dėl 40-ies kvadratinių metrų

Daugiau nei metus trunkanti nežinia į neviltį varo Skaudvilėje norinčią įsikurti Marytę Kulpavičienę. Nebylus bendravimas su rajono savivaldybe neduoda apčiuopiamų rezultatų. Kol rajono savivaldybės administracijos valdininkija trypčioja vietoje, moteris negali pradėti remontuoti yrančio būsto ir įsigyti kitos namo dalies. Moteris teigia, kad šioje istorijoje ne paskutiniu smuiku groja ir skaudviliškis Arūnas Beišys, pastato dalies privatizavimui kaišiojantis pagalius į ratus.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Patikėjo žodiniais pažadais

Gaurės seniūnijoje gyvenanti M.Kulpavičienė į problemų verpetą įsivėlė, kai panoro apsigyventi Skaudvilėje.

– Slaugau visišką negalią turinčią mamą. Gyvename vienkiemyje, kur žiemą kartais net neišvažiuojame, ir medikams iki mūsų sunku atriedėti. Į parduotuvę bet kada nenuvažiuosi, taigi didžiąją dalį maisto produktų tenka užšaldyti – tik taip įmanoma pasigaminti šviežio maisto. Todėl nudžiugau, kai sužinojau, kad Skaudvilėje, Tauragės gatvėje, mano sesers kaimynystėje parduodama namo dalis. Pamaniau, galėsime su sese pakaitomis mamą slaugyti, bus patogu ir į parduotuvę, ir į vaistinę nubėgti. Apie tai, kad gali kilti problemų dėl namelio antrosios pusės įsigijimo, irgi pagalvojau. Todėl susisiekiau su Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Algirdu Mosėjumi, kuris patikino, jog laikui einant griūvančio namo dalis tikrai bus parduota. Nebedvejojau – tą pačią dieną susitariau su pardavėju, kad namo dalį pirksiu, – prisimena M.Kulpavičienė.

Raštai, raštai, raštai

Tai buvo 2011 m. birželio 10 d. Gavusi kitos namo dalies savininkų (Savivaldybės administracijos) žodinį pažadą, moteris tų pačių metų gruodžio mėnesį raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama leisti jai įsigyti kitą namo dalį, priklausančią Savivaldybei, išdėstė motyvus: jos namų valda maža, tik vienas kambarys, o ji slaugo neįgalią mamą. Dar Savivaldybės bendrasavininkė prašė pasirūpinti bendroje valdoje stovinčiu avarinės būklės ūkiniu pastatu, kurį būtina nugriauti. Prašymas užregistruotas Savivaldybės administracijos Bendrajame skyriuje. Per mėnesį nesulaukusi atsakymo M.Kulpavičienė prašymus nusiuntė ne tik administracijos direktoriui, bet ir skaudviliškiui tarybos nariui Vidui Bičkui. Savo prašyme moteris dėstė, kad jos mama yra laisvės kovų dalyvė, kad jai 86 metai, yra patyrusi insultą ir jai būtina priežiūra. Apeliavo M.Kulpavičienė ir į tai, kad namas, kurio dalininkė ji yra, stovi pagrindinėje Skaudvilės miesto gatvėje, o aplinka apleista. „Prašau leisti sutvarkyti viso sklypo teritoriją“, – sausio mėnesį rašė moteris.

Nesulaukusi atsakymo M.Kulpavičienė A.Mosėjui prašymą nusiuntė dar kartą – vasario 17 d. Ji prašė atsakyti jai raštu, kokiomis sąlygomis ji gali įsigyti antrąją pastato dalį, aiškino, jog jau užsisakė žvyro, ketina dengti stogą, nori pradėti namo kapitalinį remontą. Atsakymo interesantė ir vėl nesulaukė. Todėl gegužės pirmomis dienomis apsilankė teisininko Seimo nario R.Žemaitaičio priėmime. Priešpaskutinę gegužės dieną Savivaldybės administracija į interesantės vasario mėnesį savivaldybėje paliktą raštą atsakė.

Skelbs konkursą, paskui – aukcioną

Atsakymą pasirašęs A.Mosėjus rašė, kad negyvenamosios patalpos yra parduotuvė, kurioje prekiaujama maisto produktais. „Maisto produktų parduotuvė yra nutolusi nuo miesto centro ir labai reikalinga šioje teritorijoje gyvenantiems žmonėms. Šių metų III–IV ketvirtyje planuojama skelbti konkursą prekybos paviljono įrengimui. Įrengus naują prekybos paviljoną, negyvenamosios patalpos Tauragės g. 20-2, Skaudvilės mieste, bus parduodamos aukcione. Jūs turėsite galimybę dalyvauti aukcione ir įsigyti minėtas patalpas. Jeigu Jūs manote, kad Jūsų teisės ir interesai yra pažeisti, Jūs turite teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka“, – rašoma Savivaldybės administracijos atsakyme.

„Konfliktas lygioje vietoje“

Taip situaciją apibūdina Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis. Jis palaiko ir supranta abi puses.

– Vieni nori dirbti, antri – susiremontuoti būstą ir gyventi. Remonto neįmanoma pradėti, nes tada reikėtų stabdyti parduotuvės darbą. Tokia situacija susidarė po to, kai M.Kulpavičienė susiruošė daryti remontą – išlupusi grindis naujoji savininkė pamatė, kad jos ir parduotuvės valdas skirianti siena laikosi ant nupuvusių lentų – siena sumūryta tiesiog ant grindų. Suprantu moters norą daryti rimtą remontą, o ne lopyti nekilnojamąjį turtą keliskart. Suprantu ir parduotuvės savininkus. Jie juk senbuviai, kodėl turėtų nusileisti naujakuriui, kuris atėjo pasirengęs įvesti naują tvarką? – gūsčiojo pečiais seniūnas.

Jo manymu, konflikto būtų buvę įmanoma išvengti, jeigu naujoji pastato šeimininkė prieš pirkdama namo dalį būtų gerai apsvarsčiusi, įvertinusi pirkinio pliusus ir minusus.

– Juk galėjo pas mane ateiti, pasitarti. Žinau daugumą pastatų nuo jų pastatymo, būčiau galėjęs nupasakoti ir tokio pirkimo pasekmes. Galiausiai, Skaudvilėje yra apsčiai tuščių erdvių pastatų. Nesuprantu, kam reikėjo pirkti pusę mažo namelio, – retoriškai klausia V.Būdvytis.

Nenuleidžia rankų

M.Kulpavičienė nepraranda vilties – ji tikisi, kad ilgainiui visa sodyba priklausys tik jai vienai. Todėl ji atkakliai „atakuoja“ Savivaldybės administracijos direktorių, užsuka ir pas rajono merą. Vienas tokių susitikimų, moters teigimu, įvyko mero kabinete maždaug prieš mėnesį.

– Pas merą buvome pakviesti administracijos direktorius, seniūnas, aš ir parduotuvę nuomojantis Ramūnas Karbauskis. Pastarasis susitikime nepasirodė. Seniūno žodžiais, jam tai daryti uždraudė kaimynystėje gyvenantis tarybos narys Arūnas Beišys. Nesuprantu, kas jis per vienas, kad turi tokią didelę galią. Tas susitikimas baigėsi fiasko: meras liepė tvarkytis seniūnui, bet įspėjo, kad dėl manęs parduotuvės neleis uždaryti. Todėl į Savivaldybę atvykstu kiekvieną savaitę. Praėjusį penktadienį ant slenksčio sutiktas meras man pasakė, kad vietos valdžią reikia gerbti, – trečiadienį kalbėjo M.Kulpavičienė.

Gina skaudviliškių interesus

Skaudvilės bendruomenės pirmininkas A.Beišys aiškina, kad jokio kitokio intereso, išskyrus Skaudvilės gyventojų interesus, jis neturi.

– Ta moteris turi įsisąmoninti, kad privati ir Savivaldybei priklausanti komercinės paskirties valda yra skirtingi dalykai. Negali Savivaldybė jai patikėto turto pardavinėti kaip panorėjusi, tam būtina organizuoti aukcioną. Be to, žinau, kad skaudviliškiai rinko parašus, siuntė laiškus, jog parduotuvė šioje Skaudvilės dalyje jiems yra reikalinga. Tokius laiškus, mano žiniomis, gavo ne vienas tarybos narys (tarp jų esu ir aš), gavo ir Savivaldybės administracija. Aš, kaip tarybos narys ir Skaudvilės bendruomenės vadovas, negaliu ignoruoti gyventojų pageidavimo. Kadangi pats gyvenu tame kvartale, galiu patikinti, kad parduotuvė išties reikalinga. Galiausiai esame už smulkųjį verslą, turime palaikyti verslininkų iniciatyvą. Jeigu toji parduotuvė būtų nereikalinga, jau būtų bakrutavusi, kai Skaudvilėje buvo atidarytas prekybos centras „Maxima“. O naujakurė, žmonių teigimu, skleidžia melagingas kalbas, jog prie parduotuvės girtaujama, nori keisti kapitalinę pastato sieną, už kurios vyksta prekyba maisto produktais. Man atrodo, kad taip elgtis negalima, tai būtų pasityčiojimas iš verslininkų, jų žlugdymas, – mūru už verslą stojo A.Beišys.

Į darbą Skaudvilėje – iš Gargždų

Parduotuvės, kurią neterminuotam laikotarpiui išsinuomojo R.Karbauskis, subnuomininkė yra Edita Petravičienė. Moteris gyvena Gargžduose ir dienomis, kai jos samdoma darbuotoja ilsisi, į darbą Skaudvilėje lekia nuosavu automobiliu. Bet ar tai apsimoka?

– Žinokite, apsimoka. Dirbame 10–11 metų, žmonės priprato, kad parduotuvė yra greta namų, jiems žinomas mūsų asortimentas, o kainos kai kada netgi žemesnės nei prekybos centre. Apie tai, kad už sienos gyvenusi senutė numirė, o jos butas yra parduodamas, nė nežinojome. Kad būtume žinoję, būtume patys nusipirkę. O dabar neįsivaizduoju, kuo viskas baigsis. Mes vietos keisti nenorime. Todėl Savivaldybės nuomojamas patalpas ketiname įsigyti patys ir toliau, kaip iki šiol, jomis naudosimės. O remontuoti sieną mes naujajai kaimynei leidžiame, neprieštaraujame. Jau sugalvojau, kaip viską padaryti, kad nereikėtų stabdyti prekybos: pusmetriu sumažinsime patalpas, patrauksime lentynas, sumontuosime atitvarus. Bet pinigų prisidėti prie remonto mes neturime, kreipsimės paramos į patalpų savininką – Savivaldybę, – antradienį kalbėjo E.Petravičienė.

Ieškos kitos išeities

Trečiadienį pakalbintas Administracijos direktorius A.Mosėjus davė žodį iki savaitės pabaigos susitikti su patalpų nuomininku ir apžiūrėti jas, įvertinti remonto būtinybę.

– Iš pradžių galvojome apie aukcioną šių metų pabaigoje, bet gavome Skaudvilės gyventojų kolektyvinį laišką su prašymu neuždaryti maisto prekių parduotuvės ir planus pristabdėme. Kiek žinau, M.Kulpavičienė sutinka, kad parduotuvė dirbtų toliau, bet nori nugriauti ribas jungiančią sieną ir jos vietoje statyti naują, patvaresnę. Ar yra tokia galimybė, manau, reikia nuspręsti vietoje. Savivaldybė tikrai prie remonto neprisidės, tai nuomininkų reikalas. Jiems, beje, siūlėme alternatyvą: antrapus gatvės yra gabalas laisvos valstybinės žemės, ten būtų galima pastatyti prekybos paviljoną. Tačiau parduotuvės subnuomininkai atsisakė. Bet kokiu atveju klausimas anksčiau ar vėliau bus išspręstas. Galbūt paskelbsime konkursą prekybos vietai šiame Skaudvilės kvartale steigti ir atsiras daugiau verslininkų, kurie sutiks statyti naują paviljoną. O tada bus galima galvoti ir apie patalpų, kuriose dabar veikia parduotuvė, aukcioną. Nemanau, kad kas nors norės pirkti pusę 40 kvadratinių metrų namelio ir gyventi tokioje valdoje, – kalbėjo A.Mosėjus.

Jis priminė, kad reikia sutvarkyti ir žemės sklypą prie namelio: nugriauti nenaudojamą, baigiantį nugriūti medinį ūkinį pastatą. Šie darbai nebuvo judinami, nes Savivaldybė iki šiol nė negalvojo apie nuosavybės pardavimą. Kas žino, gal ir šįkart pasitvirtins liaudies išmintis: „Kur du pešasi, laimi trečias“?