Krašto šviesuoliai įamžinami banaliai

Klaipėdos miestui bei Mažajai Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimo įprasminimas nėra reglamentuotas jokiais nuostatais. Kodėl tuomet jį kausto stereotipai? Kodėl nesugalvojama nieko originalesnio, įdomesnio už atminimo lentas ar statiškus portretinius paminklus?

Pirmadienį klaipėdiečiai minės šviesaus atminimo uostamiesčio vadovo Alfonso Žalio 80-metį. Vykdomojo komiteto pirmininko atminimas iš karto po jo mirties, 2006 m., buvo įamžintas memorialine lenta su pėdsaku prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Be to, savivaldybės iniciatyva ketinama pakabinti atminimo lentą prie namo M. Mažvydo alėjoje, kuriame A. Žalys gyveno, o Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje bus atidengtas paminklinis akmuo. Vėliau šioje vietoje iškils meninis objektas itin daug uostamiesčio kultūrai ir švietimui nusipelniusio šviesuolio atminimui.

Dar šiais metais Klaipėdoje, Didžiosios Vandens gatvės skverelyje, turėjo iškilti G. Jonkaus sukurtas paminklas Mažosios Lietuvos intelektualui, laikraščio "Zeitunga" leidėjui, himno "Lietuvininkais mes esam gimę" autoriui Jurgiui Zauerveinui. Šio projekto įgyvendinimas atidėtas dėl finansinių kliūčių.

Iniciatyvų netrūksta

Vakar miesto tarybos Socialinių reikalų komitetas svarstė dar keletą iniciatyvų įamžinti Mažosios Lietuvos šviesuolius. Pagėgių savivaldybė bei Mažosios Lietuvos reikalų taryba kreipėsi dėl Jono Vanagaičio atminimo įamžinimo Klaipėdoje. Norima atminimo lenta paženklinti J. Karoso g. 13 namą, kuriame jis gyveno. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas siūlo paženklinti namą Šaulių gatvėje, kuriame gyveno net du žymūs veikėjai - vienas pagrindinių 1923-iųjų metų sukilimo vadų Erdmonas Simonaitis ir "Ryto" spaustuvės kūrėjas, "Aukuro" draugijos narys Jokūbas Stikliorius. Be to, chorinė bendrija "Aukuras" norėtų atstatyti Stasiui Šimkui skirtą paminklinį akmenį, kuris buvo pastatytas, bet dingo iš vadinamosios kompozitorių alėjos, esančios prie vasaros estrados.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyresniojo specialisto Vido Pakalniškio, iniciatyvos įamžinti vieną ar kitą veikėją kyla arba spontaniškai, arba esant kokiai nors progai, sukakčiai. Anot pokalbininko, Kultūros skyrius turi 60 žymių žmonių sąrašą, kurių atminimą įamžinti jau senokai pasiūlė V. Pakalniškio sukviesta įvairių sričių specialistų komisija. Tiesa, tas sąrašas nėra oficialiai patvirtintas, tačiau pagal jį pasitikrinama, ar iniciatyva įamžinti vieną ar kitą veikėją yra pagrįsta.

Apie žymių veikėjų atminimo įamžinimo formą V. Pakalniškis išsakė tokią nuomonę: "Paprasčiausias ir geriausiai matomas atminimo ženklas - atminimo lenta su bareljefu arba tekstu, tačiau ir tą pačią ne visada galime pakabinti. Dėl to, jog pastato fasadas, kuriame gyveno J. Stikliorius ir E. Simonaitis, yra baisios būklės kol kas nerandamas sprendimas, kaip įamžinti šių šviesuolių atminimą", - apgailestavo pokalbininkas.

Keis tvarką

Aikštės fontanas su žymių žmonių fotografijomis Čikagoje padarė įspūdį dailininkui A. Klemencovui.

Procedūra, kieno atminimą ir kaip įamžinti, anot Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės nėra reglamentuota jokiais nuostatais. "Įamžinti miestui, Mažajai Lietuvai nusipelniusį žmogų pasiūlyti gali bet kuris pilietis, visuomeninė organizacija ar kt. Siūlymą bei jo įgyvendinimą savivaldybėje svarsto Įvaizdžio bei Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių komisijos, o galutinį sprendimą priima Taryba", - sakė G. Giedraitytė.

Anot pokalbininkės, artimiausiu metu Tarybai bus pateiktas naujas žymių žmonių atminimo įamžinimo tvarkos projektas. "Tvarka nesikeis iš esmės, tačiau bus aiškiau išdėstyta. Bus išskirtos dvi tvarkos. Pagal vieną bus svarstomas pats žymaus veikėjo įamžinimo faktas, pagal kitą - konkretaus objekto pastatymas. Be to, bus reglamentuota, jog iniciatyvas įamžinti vieną ar kitą veikėją priims meras", - sakė G. Giedraitytė.

Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių komisijos pirmininkė, Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė pridūrė, jog vienas iš lemiamų veiksnių, kaip įamžinami miestui bei kraštui nusipelnę veikėjai, yra pinigai.

"Paprastai tie, kurie siūlo įamžinti nusipelniusį veikėją, pasiūlo ir formą, kaip tai padaryti, ir finansavimą idėjai įgyvendinti. Savivaldybė taip pat nėra nusišalinusi nuo šio proceso ir prisideda finansiškai prie žymių veikėjų atminimo įamžinimo. Vienas iš pavyzdžių būtų paminklas M. Mažvydui", - sakė N. Laužikienė.

"Banali kūryba, primityvus suvokimas"

Rūta JAKŠTONIENĖ, menotyrininkė

Klaipėdos miesto viešųjų erdvių situacija yra tokia pati, koks ir paties miesto kūrybinis meninis fonas: kūryba - įprasta, banali, suvokimas - primityvus. Stengiamasi taikytis prie tam tikro standarto, t.y. kad kūrinys būtų suprantamas visuomenei. Klaipėdiečių meno suvokimo prigimtis biurgeriška, o menininkai jai noriai pataikauja. Nenoriu sakyti, jog kuria, nes tai, kas dabar matoma viešose uostamiesčio erdvėse, pavadinti kūryba būtų labai drąsu. Menininkai tiesiog daro tam tikrus objektus. Klaipėda - tradicinių paminklų šalininkų miestas. O kur nenuspėjamumo momentas arba interaktyvus kūrinio sandas? Bent kiek radikalesnių sprendimų baimė atsisuka prieš pačius menininkus bei sumenkina tiek asmenybės įamžinimo idėją, tiek pačią įamžinamą asmenybę. Klaipėdos erdvėse statomi vienokie ar kitokie ženklai man signalizuoja apie ženklą kūrusio asmens subjektyvų norą įsiamžinti.

Kalbant apie žymių žmonių atminimo ženklus, man asmeniškai įspūdį paliko M. Navako sukurtas biustas "Būga", memorialinė lenta "Būgai", G. Umbraso KGB aukų įamžinimas Vilniuje ir R. Antinio paminklas R. Kalantai "Aukos laukas" Kaune.

Pasigendu kūrybinės kibirkšties

Anatolijus KLEMENCOVAS, dailininkas

Atminimo lentų kabinimas nusipelniusiems žmonėms, mano supratimu, yra visiškas anachronizmas, tiesmukiška ir nuvalkiota priemonė. Jeigu Klaipėdoje statomas paminklas - tai būtinai iš kiniško granito ar bronzos. Manau, laikas ieškoti kitų raiškos priemonių. Pasigendu kūrybinės kibirkšties, esame sukaustyti stereotipų.

Mane asmeniškai labai sužavėjo Čikagoje, viduryje miesto matytas objektas. Ant didelės dėžės iš visų pusių buvo žmonių (žinomų veikėjų) fotografijos, o iš jų burnos tryško vanduo - fontanas. Puiki idėja. Beje, tų žmonių fotografijos nuolat kinta. Gražių pavyzdžių galima rasti ir čia pat. Pavyzdžiui, paminklas R. Kalantai Kaune. Nesu matęs nieko labiau sukrečiančio.

Vytautas KARČIAUSKAS, dailininkas, atminimo pėdų R. Ulevičiui, V. Šliogeriui autorius

Pasigendu strategijos, kaip turėtų būti įamžinamas žymių žmonių atminimas. Manau, kad tai turėtų koordinuoti savivaldybės Kultūros skyrius, o dalyvauti šiame procese - įvairių kartų profesionalūs menininkai. Tuomet galbūt atsirastų mieste ir naujų raiškos formų - kūrinių su šviesa, vandeniu, ne tik su akmeniu ar bronza.

Mano idėja - įprasminti žymių žmonių atminimą įspaudžiant jų pėdsakus miesto erdvėje, kilo iš legendos apie Klaipėdą. Juk net miesto pavadinime yra žodis "pėda". Turiu didelę pėdų atspaudų kolekciją. Kai buvo rekonstruojama Turgaus gatvė, siūliau joje padaryti šviesuolių pėdų alėją, tačiau ši idėja miestui nepatiko. Itin nemalonu, jog ši mano idėja buvo pasisavinta įamžinant A. Žalio tariamą pėdsaką prie savivaldybės. Aš turiu du A. Žalio pėdos atspaudus. Jie nėra panašūs į tą, kuris išspaustas bronzoje.

Šiais metais surinkau didžiulę 73 regatos "Tall Ships'Races" kapitonų pėdsakų kolekciją. Neseniai sulaukiau pasiūlymo iš savivaldybės - sukurti šių pėdsakų alėją Kruizinių laivų terminale. Būtų labai puiku šį projektą įgyvendinti.

Rinkdamas pėdas linkiu žmonėms: "Tegul jūsų pėdos gyvenimo kelyje būna ryškios, prasmingos ir ilgam".

Jurga PETRONYTĖ