Krašto apsaugos ministras: 2015-ieji - Lietuvos kariuomenės ir valstybės apginamumo tvirtėjimo metai

"Pajautėme stiprų visuomenės palaikymą, krašto apsaugos finansavimo didėjimą, kariuomenės modernizavimo projektų atnaujinimą. Užpildėme kariuomenės padalinius profesinės karo tarnybos kariais ir savanoriais šauktiniais. Sulaukėme tvirto kitų NATO valstybių ir Aljanso, kaip organizacijos, realaus dalyvavimo stiprinant Lietuvos saugumą. Ypatingą dėmesį skyrėme visuomenės pilietiniam ugdymui, karių tarnybos sąlygų gerinimui, tvarkant karinę infrastruktūrą, didinant karių aprūpinimą ir atlygį už tarnybą valstybei", - apibendrindamas 2015 metus teigia krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Pasak ministro, praėjusiais metais gynybos biudžetas padidėjo 38 mln. eurų, 2015 m. metais - dar 32 proc. - 1,15 proc. BVP. Kitais metais krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus 150 milijonų didesnis ir sudarys 575,2 mln. eurų (arba 1,48 proc. BVP). Dabar esame tarp tų kelių NATO šalių, kurios didina gynybos biudžetą ir pagal lėšų gynybai skyrimą esame 19 vietoje tarp kitų 28 NATO valstybių. Skiriamos lėšos racionaliai naudojamos pagal NATO standartus, kuriais remiantis išlaidos personalui išlaikyti sudaro ne daugiau kaip 50 proc., didiname biudžeto dalį pagrindiniams įsigijimams ir ginkluotei.

Siekiant modernizuoti ir stiprinti Lietuvos kariuomenę pradėti įvairūs ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo ir modernizavimo projektai.

Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pradės derybas dėl pėstininkų kovos mašinų "Boxer" įsigijimo. Ši pėstininkų kovos mašina buvo pasirinkta kaip geriausias kokybės ir kainos santykį atitinkantis variantas ir žymi naują Lietuvos kariuomenės modernizacijos etapą. Pirmosios mašinos Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti 2017 metais.

Rugsėjo mėnesį Krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos ministerija dėl savaeigių haubicų iš Vokietijos kariuomenės pirkimo. Sausumos pajėgos aprūpintos trumpojo nuotolio priešlėktuvinės ginkluotės sistemomis "Grom". Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną pasiekė pirmoji dalis gamykloje modernizuotų 4-os kartos raketinių kompleksų RBS70 su naktinio matymo prietaisais. Tęsiamas vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės įsigijimas iš JAV - gauta ir perduota Sausumos pajėgoms pirmoji dalis valdomų raketų sistemų "Javelin". Kariai aprūpinami taiklaus šaulio ir snaiperiniais ginklais, individualios apsaugos priemonėmis, taktinio ryšio priemonėmis. Lietuvos karinėms oro pajėgoms perduoti trys modernūs paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai "Dauphin".

Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes 2015 m. pavasarį Seimas priėmė sprendimą sugrąžinti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Šiais metais šią tarnybą pradėjo 3 tūkst. jaunuolių. Šiuo metu tarnaujantys arba priskirti į tarnybos vietą šį tarnybos būdą pasirinko savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą ją atlikti pirmumo tvarka.

Anot J. Olekos, kalbant apie mūsų prioritetus NATO, svarbu, kad Aljansas pereina nuo "padrąsinimo" prie atgrasymo. Lietuvai tai pirmiausia reiškia kariniu požiūriu prasmingą NATO buvimą mūsų regione: pajėgas, iš anksto dislokuotą ginkluotę, nuolatines pratybas.

Nuo 2014 m. pavasario po agresyvių Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje Lietuvoje šiemet su Lietuvos kariais treniravosi Belgijos, Danijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Vokietijos kariai. JAV, įgyvendindamos saugumo užtikrinimo priemones ir atgrasymo tikslais, vykdo operaciją "Atlanto ryžtas", pagal kurią į Lietuvą treniruotis nuolat atsiunčia po rotuojamą kuopos dydžio vienetą.

Atidarytas NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje, kurio užduotis tinkamai pasirengti ir vėliau užtikrinti, kad, iškilus būtinybei, į Lietuvą būtų operatyviai perdislokuotos NATO itin greito reagavimo pajėgos. Lapkričio mėnesį įvyko pirmasis NATO pajėgų integravimo vieneto patikrinimas per Baltijos valstybėse vykusiose NATO sąjungininkų greitojo reagavimo pajėgų korpuso vadavietės pratybas "Arkadinė jungtis".

"Nuo šių metų gruodžio Mumaičiuose JAV pradėjo laikyti pratybose naudojamą karinę techniką. Tai, kad JAV būtent Lietuvoje pirmojoje iš Baltijos šalių pradės laikyti savo ginkluotę, vertiname kaip mūsų ir sąjungininkų tvirto bendradarbiavimo ir nuoseklaus darbo rezultatą", - teigia krašto apsaugos ministras.

Lietuvos kariai šiuo metu dalyvauja NATO operacijose Afganistane, Kosove, Aljanso misijoje Turkijoje, taip pat ES karinėje operacijoje "Atalanta" (Indijos vandenyne), mokymo misijoje Malyje, ES kovos su nelegalia migracija Viduržemio jūroje operacija "Sophia".

Apie 220 Lietuvos karių visus šiuos metus budi NATO Greitojo reagavimo pajėgose, gegužės-birželio mėnesiais budėjo ir Karinių jūrų pajėgų išminavimo laivas. Be to, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos kariai budėjo ir ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje.

2015 m. pirmą kartą buvo tikrinama valstybės mobilizacijos sistema. Balandžio mėnesį vyko didžiausios šių metų nacionalinės pratybos "Žaibo kirtis 2015", kuriose buvo įvertintas nacionalinių budinčių pajėgumų pasirengimo lygis, sąveika su kitomis šalies institucijomis. Pratybose vienu metu treniravosi per 3 tūkst. karių, pareigūnų ir tarnautojų iš visų Lietuvos kariuomenės pajėgų ir valdybų, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų, savivaldybių ir Lietuvos šaulių sąjungos.

O lapkričio mėnesį Utenoje įvyko mobilizacijos pratybos, kurių metu buvo tikrinama, kaip veikia civilinės institucijos ir įmonės paskelbus mobilizaciją.

Birželio mėnesį vienu metu trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje rengiamose pratybose "Kardo kirtis" dalyvavo apie 6 tūkst. karių iš 13 NATO ir partnerių šalių, maždaug pusė jų treniravosi Lietuvoje. Šių pratybų metu Lietuvoje buvo sutelkti didžiausi sąjungininkų pajėgumai nuo Lietuvos narystės NATO pradžios.

Lapkričio mėn. vyko penkios nacionalinės ir tarptautinės karinės pratybos "Baltijos šeimininkas 2015", "Arkadinė jungtis 2015", "Klevo skliautai 2015", "Geležinis kardas 2015" ir "Pasitikėjimas 2015". Šiose pratybose dalyvavo apie 2800 karių ir civilių iš 11 šalių.