Kovoje prieš socialines įmones valstybės priešu tampa neįgali valytoja

Virš socialinėse įmonėse dirbančių negalią turinčių žmonių galvų vėl tvenkiasi juodi debesys. Paskubomis parengtoms Socialinių įmonių įstatymo pataisoms įstrigus Seime, spręsti neįgalių darbuotojų likimus ėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Sukurptas teisės aktas, drausiantis valstybei remti socialinių įmonių vykdomas valymo, automobilių remonto, statybos, konsultavimo ir kitų paslaugų veiklas. Dėl tokio ministerijos „rūpesčio“ mažiausiai 3 tūkst. neįgaliųjų greitai liks be darbo.

Gelbėjimosi ratas

20-metis šiaulietis Lukas yra itin žemo ūgio, dėl stuburo problemų turi neįgalumo grupę, tačiau gali ir nori dirbti. Baigęs profesinę mokyklą, jis ilgai ieškojo įmonės, kur galėtų atlikti praktiką pagal įgytą elektriko arba bent jau artimą specialybę. Vienoje socialinėje įmonėje dirbantis draugas pasiūlė kreiptis į jo darbdavį - vaikinas iš karto buvo pakviestas surinkinėti iš detalių elektros lempas.

Darbu socialinėje įmonėje jis patenkintas - nebuvo sunku, buvo įskaityta praktika ir dar pinigų užsidirbo. Tačiau jaunam vaikinui monotoniškas darbas buvo nuobodus ir jis nusprendė paieškoti įdomesnio. Jis geba taisyti buitinius elektros prietaisus, turi praktikos įrengiant elektros instaliaciją, vairuoja automobilį.

„Pasiskelbiau socialiniame tinkle, kad ieškausi darbo arba su automobiliais, arba su elektra. Deja, nesulaukiau iš niekur jokio atsiliepimo“, - guodėsi Lukas. Dabar jis ketina kreiptis į darbo biržą, bet draugų ir pažįstamų patirtis ko nors rimtesnio iš ten tikėtis neleidžia.

Jo įsitikinimu, socialinės įmonės neįgaliems žmonėms yra tarsi gelbėjimosi ratas: „Visiška nesąmonė, kad valdžia nori jas uždaryti. Nei savarankiškai, nei per darbo biržą negalią turintis žmogus darbo nesusiras, o kai valstybė kompensuoja dalį atlyginimo, tai jau yra bent šiokia tokia galimybė. Rinkoje darbdaviai nori imti tokį žmogų, kuris gali daugiau kažką padaryti, o kaip gali neįgalusis padaryti daugiau darbo negu sveikas žmogus?“

Neįgalieji atsidurs gatvėje

Vis dėlto, kai kurių politikų nuomone, neįgalieji gali konkuruoti su sveikais žmonėmis dėl darbo vietų atviroje rinkoje, mat remti apie 7 tūkst. negalią turinčių žmonių įdarbinimą socialinėse įmonėse Lietuvai esą per brangu. Jų atžvilgiu pasipylė kaltinimai dėl būtų ir nebūtų pažeidimų, neįgaliųjų išnaudojimo, mokesčių nemokėjimo. Nors socialinės įmonės pernai sumokėjo į biudžetą 28 mln. eurų mokesčių, o paramos gavo tik 23 mln. eurų, norintis kažką mušti lazdą visada suranda.

Lietuvos neįgaliųjų socialinių įmonių asociacijos vadovas Gediminas Bartkus apgailestavo, kad mūsų valdžios deklaruojama kova su nesąžiningais verslo atstovais virsta tragedija paprastiems žmonėms.

Pirmasis bandymas buvo skandalingosios Socialinių įmonių įstatymo pataisos, kuriomis siekta sustabdyti naujų socialinių įmonių steigimąsi ir naujų darbo vietų kūrimą jau veikiančiose. Tačiau buvo suabejota pataisų atitiktimi šalies Konstitucijai ir projektas įstrigo.

„Žvelgiant iš teisėkūros prizmės, sužlugdyti socialines įmones lengviau plečiant neremtinų veiklų sąrašą Vyriausybės nutarimu. Čia didelių diskusijų nei visuomenėje, nei Seime nereikia - vasara, atostogos, ministrai pritars, ir daugiau nei 3 tūkst. neįgalių darbuotojų po kokio mėnesio ar dviejų atsidurs gatvėje“, - mano G.Bartkus.

Pasėjo abejonių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtu projektu siūloma keisti 2004 m. Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomos neremtinos veiklos rūšys socialinėse įmonėse. Pirmasis nutarimo variantas apėmė 16 tokių veiklos rūšių, 2015 m. gruodį - 
jau 26, dabar siūloma jį papildyti iki 31 punkto. Jeigu jis bus patvirtintas, labiausiai paveiks valymo paslaugas teikiančias socialines įmones ir maždaug 3 tūkst. jų darbuotojų.

Projekto lydraštyje akcentuojama, kad įtraukti naujas socialinių įmonių veiklas į neremtinų sąrašą siūloma dėl Valstybinės darbo inspekcijos nustatytų socialinių įmonių veiklos pažeidimų, tačiau nepateikti nei jų kiekiai, nei pobūdis.

Tokiais SADM argumentais suabejojo išvadas projektui teikusi Ūkio ministerija, kurios manymu, skatinant įmones įdarbinti neįgaliuosius ir kitus tikslinių grupių asmenis, apskritai siūlytina siaurinti socialinių įmonių veiklos rūšių sąrašą, o ne jį plėsti. Abejonių dėl projekto pagrįstumo išreiškė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Kova dėl pinigų

Socialinėje įmonėje „NTB valda“ dirba 136 darbuotojai, ji užsiima pastatų valymu, statybos darbais, verslo konsultavimu - visa tai siūloma įrašyti į neremtinų veiklų sąrašą. Kur dėsis darbuotojai?

Įmonės akcininkas Donatas Plečkaitis sako, kad bent 70 darbuotojų valstybės parama turėtų išlikti, nes jie per videomonitorius prekybos centruose stebi, kad neįvyktų vagystės, o ši veikla išlieka remtinų sąraše.

„Verslininkai nepražus, didžiosios įmonės pakeis neįgalius darbuotojus sveikais ir toliau dirbs. Tik apmaudu, kad politikai iš pradžių žada, kad jau sukurtų darbo vietų nenaikins, o paskui atsiranda štai tokie projektai, kuriais ir taip pažeidžiami žmonės stumiami į užribį“, - teigė D.Plečkaitis.

Pasak jo, visame pasaulyje socialinės įmonės daugiausia teikia įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, Švedijoje iš 20 tūkst. darbo vietų neįgaliesiems 7 tūkst. sukurta būtent valymo srityje.

„Akivaizdu, kad šis siūlymas nukreiptas į tas įmones, kur sukurta daugiausia darbo vietų ir reikia daugiausia subsidijų. Menami pažeidimai čia niekuo dėti, tai tik siekis sutaupyti lėšų, kurias tam tikros povandeninės srovės siekia nukreipti kitur, - įtarinėja D.Plečkaitis. - Vieša paslaptis, kad Lietuvos neįgaliųjų forumas dabar labai aktyviai prastūminėja individualaus asistento neįgaliajam idėją ir siekia teikti šias paslaugas. Vyksta kova dėl tų 4 mln. eurų, kuriuos norima atriekti iš socialinių įmonių.“

Sutramdyti socialinių įmonių statusu piktnaudžiaujančius verslininkus valstybė tikrai turi galimybių - tam buvo skirtos SADM parengtos Socialinių įmonių įstatymo pataisos, kurios valdžiai pasikeitus buvo nugrūstos į stalčius. D.Plečkaitis buvo vienas iš „pamestų“ pataisų iniciatorių ir įsitikinęs, kad jeigu ankstesnis projektas būtų priimtas, šiandien visos socialinės įmonės statusu piktnaudžiaujančios bendrovės būtų uždarytos.

„O dabar pasirinktas toks kelias, kad nukentės tik neįgalieji...“ - apgailestavo D.Plečkaitis.

Dovilė JUODKAITĖ, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė:

Čia yra problema, bet mūsų valstybė nėra tokia turtinga ir turi nusistatyti prioritetus, kur nukreipti biudžeto pinigus. Tai politinės valios klausimas, ar remti sunkiausią negalią turinčius asmenis, kad jie, padedant asmeniniams asistentams, taptų savarankiškesni, ar socialines įmones, gaunančias pelną, kad jos įdarbintų lengvesnę negalią turinčius neįgaliuosius. Taip, socialinėse įmonėse dirbantiems žmonėms turbūt labai sunku girdėti apie galimus pokyčius. Bet mes dirbame ne tik socialinėse įmonėse dirbančių žmonių labui, bet visų neįgaliųjų labui, kad kuo daugiau jų galėtų naudotis valstybės parama.


Justas DŽIUGELIS, Seimo narys, Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkas:

Kadangi beveik 3,5 tūkst. žmonių dabar dirba valymo paslaugų srityje, tai apriboti tam tikras veiklas nėra geras sprendimas. Manau, kad ministerija, ko gero, pasirinko patį greičiausią kelią, kuriam aš nepritariu. Mūsų komisija aiškinsis su ministerija, kokią alternatyvą ji siūlo, kad tie žmonės nebūtų atleisti. Taip pat manau, kad negali būti jokio susikirtimo tarp asmeninio asistento paslaugų neįgaliesiems diegimo ir motyvuotų žmonių, kurie nori dirbti. Asmeninis asistentas Lietuvoje yra būtinas ir manau, kad 4-5 mln. eurų tam gali ir nepakakti. Bet jie negali būti paimami iš kitų neįgaliųjų, atimant jiems galimybę dirbti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“