Kovoje dėl žvėringų girių įstatymai nebegalioja

Žvėrys ir žmonės

Nesibaigiantis dviejų medžiotojų būrelių ginčas dėl žvėringų Šilalės rajono girių dar kartą atskleidė šalies ydą - turint įtakingų užtarėjų Lietuvoje įmanoma įstatymus interpretuoti taip, kaip naudinga.

Vienas iš minėtų būrelių, užsitikrinęs plotus skirstančios Šilalės savivaldybės komisijos paramą, prie bene didžiausių Lietuvoje - apie 30 tūkst. hektarų - medžioklės plotų bando prisidurti dar keturis tūkstančius. Juos kėsinamasi atimti iš Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugijos būrelio "Ragas".

Tie keturi tūkstančiai hektarų - itin riebus kąsnis, nes per 30 metų klaipėdiečiai į jų puoselėjimą sako įdėję nei daug, nei mažai - apie 50 tūkst. litų.

Įtakingos institucijos savo rekomendacijomis, pritarimu patyliukais paremia komisiją. Tačiau, klausiamos "Vakarų ekspreso", pripažįsta, jog jų rekomendacijos negali būti motyvas nusižengti Medžioklės įstatymo įtvirtintoms normoms.

Kitaip mano Šilalės rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija. Dėl neteisėtų savo sprendimų kartą jau pralaimėjusi teisme, ji, atrodo, pagrindines įstatymo nuostatas pamina vėl. Elgiasi drąsiai - nes turi pritariantį Aplinkos ministerijos raštą.

Išsikirpo šerdį

"Ragas" Šilalės rajono giriose medžioja jau apie 30 metų, jiems visą tą laiką priklausė 10 tūkst. hektarų plotas. Iš jų - žvėringoji Prapymo giria, kurią jau antrą kartą Šilalės rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija perleido Šilalės medžiotojų būreliui "Medvėgalis".

Apie tai, kad pirmas bandymas atimti šiuos plotus nepavyko - valdininkų sprendimus, kaip neteisėtus, vasario 6 dieną panaikino Klaipėdos apygardos administracinis teismas, - "Vakarų ekspresas" jau rašė metų pradžioje.

Tačiau rugsėjo 16 dieną komisija vėl nuskriaudė "Ragą" ir prieš jo valią geriausius plotus padovanojo "Medvėgaliui". Pastarojo būrelio narių sąraše puikuojasi ne viena Lietuvoje garsi pavardė.

Pagal naująjį komisijos priimtą projektą, "Rago" medžioklės plotai tapo pasagos formos. "Plotai tiek išdarkyti, kad apie racionalią medžioklę negali būti nė kalbos. Kai kuriose vietose, kad galėtum medžioti, - turi stovėti "Medvėgalio" būrelio teritorijoje, nes plotas apima vos kelis šimtus metrų", - skundėsi būrelio "Ragas" vyrai.

"Medvėgalis" iš vientiso "Ragui" priklausiusio ploto išsikirpo jų šerdį, geriausią ir žvėringiausią, kur pastatytos šėryklos, stacionarūs bokšteliai, įrengtos žvėrienos pirminio apdorojimo, poilsio aikštelės - investuota per 50 tūkst. litų.

Nepaisant to, komisijos pirmininkas A. Leščauskas žurnalistę įtikinėjo, esą plotai nėra išdarkyti: jei medžioklės plotas ne siauresnis nei 200 metrų - jis laikomas vientisu.

Kompromisinio geranoriško "Rago" siūlymo paimti kitą jų plotą - "Ragas" sutinka padovanoti 2 tūkst. ha - komisija nepaisė.

Į komisiją, kaip ir pirmą kartą, neįtrauktas joks visuomeninės organizacijos, ginančios "Rago" interesus, atstovas. Raštai Šilalės merui Valdemarui Jasevičiui nepadėjo - jis atsakė, jog keisti komisijos sudėtį nėra pagrindo.

Teismas "nusodino"

"Kaip aukšti miškotvarką išmanantys specialistai galėjo pritarti tokiam nekompetenciją demonstruojančiam projektui?" - stebėjosi klaipėdiečiai medžiotojai.

Tie miškotvarką išmanantys specialistai - tai Valstybinis miškotvarkos institutas bei Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas, "apginklavę" Šilalės savivaldybės komisiją savo rekomendacijomis.

Tačiau Valstybinio miškotvarkos instituto raštą, kuriuo rėmėsi komisija, atimdama "Rago" plotus pirmąjį kartą - dar praėjusiais metais, teismas pripažino kaip negalintį būti pagrindu medžioklės plotų vienetų ribų keitimui.

Teismo sprendimu pripažinta, kad medžioklės plotai Šilalės rajone perskirstyti nusižengiant LR Medžioklės įstatymo nuostatoms.

Pabrėžta, kad pagal įstatymą medžioklėtvarkos projektai turi būti rengiami jau sudarytiems medžioklės plotų vienetams ir juose atlikus bioekologinių sąlygų bei jų pokyčių tyrimą.

Tačiau Šilalės rajono komisija pradeda nuo kito galo - keisdama medžioklės plotų ribas, ji vadovaujasi pagal užsakymą vienam medžiotojų būreliui padarytu medžioklėtvarkos projektu.

Pažymėta ir tai, kad komisija netyrė aplinkybių "dėl prioriteto į medžioklės plotų tęstinumą". Šis pagrindinis medžioklės plotų naudojimo principas įtvirtintas galiojančiame Medžioklės įstatyme. Pasak teisininkų, medžioklės ribos gali būti keičiamos savanorišku medžiotojų klubų sutarimu. Jei susitarti ir ribų suderinti nepavyksta, - plotai turi likti tie patys.

Paremia ministerija

Pralaimėjusi pusė Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo neapskundė, tačiau prieš sušaukdama naują komisijos posėdį dėl medžioklės ribų perskirstymo "apsiginklavo" dar reikšmingesnės institucijos - Aplinkos ministerijos rekomendacija.

Įdomu, kad į Aplinkos ministeriją, rekomenduodamas pritarti naujam medžioklėtvarkos projektui, kreipėsi to paties Miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė, kuris dar pavasarį "Vakarų ekspresui" raštu buvo pripažinęs, kad "medžioklėtvarkos projektai gali būti rengiami tik juridiškai įteisintiems medžioklės plotų vienetams".

Aplinkos ministerija neužtrunka sureaguoti į šį Miškotvarkos instituto parengtą projektą - pritardama jam balandžio 19 dieną Šilalės rajono komisijai rekomenduoja pakeisti "Medvėgalio" medžioklės plotų ribas.

Suprato kitaip

Kad pagrindinis plotų keitimo motyvas buvo Aplinkos ministerijos pasiūlymas keisti ribas, "Vakarų ekspresui" pripažino ir Šilalės savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisijos pirmininkas Antanas Leščauskas. Anot jo, nuostatuose numatyta tokia teisė.

"O tęstinumo principo teismas nepripažino", - tvirtino jis žurnalistei ir pasiūlė gerai įsiskaityti į teismo sprendimą.

Reikia pripažinti, kad Administracinis teismas atmetė prašymą įpareigoti komisiją nustatyti ribas pagal Medžioklės įstatymo nuostatas. Motyvas: "teismas šioje srityje viešojo administravimo nevykdo".

Ministerija išsisuka

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pareigūnas Algirdas Klimavičius, inicijavęs ministerijos teikimą keisti ribas, "Vakarų ekspresui" komentarą pateikė raštu.

Iš jo matyti, kad Aplinkos ministerija, pateikdama siūlymą Šilalės rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijai, "vykdė Medžioklės įstatymo nuostatas, kuriame numatyta, jog Aplinkos ministerija teikia pasiūlymus dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo, kai yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas. Siūlymą pakeisti "Medvėgalio" medžiotojų būrelio naudojamo medžioklės plotų vieneto ribas Aplinkos ministerijai 2004-04-08 pateikė VĮ Miškotvarkos institutas, parengęs "Medvėgalio" medžiotojų būrelio medžioklėtvarkos projektą".

Pareigūnas pažymėjo, kad medžioklės plotų naudojimo tęstinumo klausimas Aplinkos ministerijoje nebuvo svarstytas, "kadangi Medžioklės įstatymo įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu šį klausimą svarsto savivaldybės komisija, sudaranti medžioklės plotų vienetus".

Į klausimą, ar pasirašant teikimą ministerijai buvo žinoma, kad dėl plotų tebevyksta ginčas tarp dviejų medžiotojų būrelių, A. Klimavičius atsakė: "buvo žinoma, kad prie "Medvėgalio" medžioklės plotų vieneto siūlomi prijungti plotai anksčiau buvo naudojami medžiotojų būrelio "Ragas".

Pareigūnas pažymėjo, jog ministerija nebuvo informuota, kad Miškotvarkos instituto išvadą, kaip neturinčią teisinio pagrindo keisti medžioklės plotų ribas, atmetė teismas.

"Manome, kad šiuo konkrečiu atveju Šilalės rajono savivaldybės komisija, sudaranti medžioklės plotų vienetus bei keičianti jų ribas, turėjo besąlygiškai vadovautis Medžioklės įstatymo nuostatomis, t.y. iš pradžių nustatyti ribas, vadovaudamasi medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principu, o po to nagrinėti pasiūlymą pakoreguoti ribas, siekiant užtikrinti medžioklėtvarkos principų laikymąsi.

Manome, kad komisija, nagrinėjusi šiuos klausimus, turėjo teisę taip pat priimti ir kompromisinius sprendimus, kurie patenkintų abiejų medžiotojų kolektyvų interesus", - rašoma ministerijos pareigūno rašte.

Nenustatyta tvarka

Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Valdemaro Zakaro manymu, komisija negalėjo pritariant ministerijai atimti "Rago" plotus jau vien todėl, kad nėra nustatyta medžioklėtvarkos projektų rengimo tvarka. Dar pernai apie tą tvarką raštu klausę Aplinkos ministeriją, bet atsakymo nesulaukę.

"Klaipėdoje yra 19 medžiotojų būrelių, kurie turi daugiau kaip 20 medžioklės plotų vienetų. Nė vienam jų nebuvo medžioklėtvarkos siūlymų ir nekilo jokių ginčų. Kokią išimtį turi "Medvėgalis", kuriam panorus praplėsti ir taip jau itin didelius plotus nebepaisoma jokių įstatymo normų?" - klausė visuomeninės organizacijos atstovas.

Vėl ginčysis teisme

Kad dėl komisijos sprendimo vėl bus ginčijamasi teisme, "Rago" vyrai buvo informavę Tauragės apskrities viršininko administraciją - kad ši netvirtintų abejotino projekto. Nepaisant to, projektas buvo patvirtintas. Sklinda gandai, kad apskrities viršininko pavaduotojas sprendimą pasirašė po to, kai tris valandas jo kabinete prasėdėjo vienas komisijos narių.

"Medvėgalis", kaip ir praėjusį kartą, suskubo išsiimti leidimą medžioti ginčytinuose plotuose. Administracinis teismas leidimo galiojimą sustabdė. Netrukus vėl prasidės teismai - dėl leidimo panaikinimo, dėl komisijos sprendimo ir administracijos viršininko įsakymo pripažinimo negaliojančiais.

Genovaitė PRIVEDIENĖ