Kovojant už vaikus - per plauką nuo mirties

Norvegijoje kai kurioms vaikų netekusioms šeimoms, tarp jų ir sūnaus Gabrieliaus netekusiai Gražinai Leščinskienei atstovaujanti advokatė Sandra Latotinaitė vakar oficialiai kreipėsi į Norvegijos teisminę instanciją, ją paskyrusią atstovauti G.Leščinskienei, su prašymu atleisti ją nuo įsipareigojimų šioje byloje.

S.Latotinaitė Norvegijos teisinėms institucijoms pranešė, kad yra pradėtas susidorojimas su vaiko motina G.Leščinskiene ir ją palaikančiais žmonėmis. Susidorojimas, advokatės teigimu, turi banditiškų metodų požymių, o nukentėję žmonės bijo viešinti tai, kas vyksta.

„Nenoriu kita būti aš, ar juo labiau kad nukentėtų mano šeima. Tad tolesnis darbas byloje yra nebeįmanomas, ypač atsižvelgiant į tai, kad darbas didžiąja dalimi buvo idėjinis, o ne motyvuotas finansiškai“, - teigė advokatė.

Kaip pasielgs su kitų lietuvių šeimų, Norvegijoje netekusių vaikų, bylomis, S.Latotinaitė vakar teigė dar nenusprendusi.

„Kaip ir daugelis mano kolegų Norvegijoje, taip pat ir kitų profesijų atstovų, suvokdama „Barnevernet“ sistemos ydingumą, reiškiu didelį susirūpinimą dėl to, kad lietuvių kilmės tėvai, netekę savo vaikų Norvegijoje bei susidūrę su esminiais žmogiškųjų teisių pažeidimais, savo pilietybės valstybės yra paliekami likimo valiai ir marginalizuojami“, - sakė S.Latotinaitė.

„Vakaro žinių“ žiniomis, neseniai dėl savo sūnaus kovojanti G.Leščinskienė ir dar viena jai padedanti moteris smarkiai nukentėjo tiek fiziškai, tiek psichologiškai, kai Lenkijoje buvo užpultos nepažįstamų civiliškai apsirengusių pirštinėtų vyrų, kurie joms suleido kažkokių vaistų, kaip vėliau paaiškėjo, - nemenkas morfijaus dozes. Abi moterys kelioms dienoms atsidūrė ligoninėje, o pasekmes jaučia iki šiol. Jas užpuolę vyrai kalbėjo lietuviškai ir leido suprasti, kad moterys ateityje turėtų „nebekelti triukšmo“.

Teigiama, kad beveik tuo pačiu metu nukentėjo ir du vyrai, dirbantys Norvegijoje ir palaikantys lietuvių šeimas kovojant už savo vaikus. Tiesa, jie nukentėjo Lietuvoje. Vienas jų, vos grįžęs atostogų, buvo užpultas prie savo namų, tačiau jam pavyko pabėgti. Kitam nepasisekė - buvo smarkiai sumuštas mėginant išsiaiškinti vienintelį dalyką: kas ir kokiomis sumomis finansuoja iš šeimų atimtų lietuvių vaikų „grobimą“ iš Norvegijos ir parvežimą į Lietuvą.

Iki šiol aktyviai reiškęsi Norvegijos lietuviai įbauginti ir vengia viešai kalbėti apie pastarųjų dienų įvykius - dauguma jų turi šeimas, vaikus.

Povilas GYLYS, Seimo narys:

Jei ši informacija pasitvirtins - tai yra kriminalas, o kriminalinius dalykus turi tirti teisėsauga. Didelis klausimas, ar ji to imsis.

Aš manau, kad mūsų parlamentas turi kelti klausimą dėl tų įvykių ištyrimo, nes jei paaiškėtų, kad čia įsipainiojusios mūsų oficialios struktūros, be parlamentinio tyrimo vargu ar pavyks ką pasiekti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“