Kovo 20-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena. Pavasario lygiadienis.

Žemės diena - kasmet kovo pabaigoje Jungtinių Tautų kvietimu rengiama šventė atspindi ekologines ir žmonijos problemas. Jos metu pasaulio didžiųjų miestų ir sostinių varpai susišaukia astronominio lygiadienio minutės tikslumu. Šventę lydi gamtosaugos akcijos, kultūrinės programos. Nuo šios dienos prasideda pavasario talkų metas, kabinami inkilai, sodinami medžiai.

Pavasario lygiadienis - saulės grąžos šventė. Nuo šios šventės diena vis ilgėja, o naktis trumpėja.

Kovo dvidešimtoji, antradienis - 80-oji metų diena (antroji 12-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 286 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Filomena, Filomenas, Irma, Irmantas, Irmantė, Irmė, Irmgarda, Irmina, Tautvilė, Žygimantas, Žygimantė;

rytoj: Benedikta, Benediktas, Benas, Benys, Diksas, Liailas, Lingailė, Nadas, Reda, Redas, Saulius;

poryt: Benvenutas, Gedgauda, Gedgaudas, Gedgaudė, Gerlinda, Kotryna, Vydūnas.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 6.21, leidžiasi 18.33. Dienos ilgumas - 12.12.

Šeštąją delčios dieną Mėnulis teka 5.10, leidžiasi 16.30.

Saulė Avino ženkle.

Protingos mintys:

"Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys" (J. V. Gėtė).

Lietuva kovo 20-ąją

1440 m. Trakų pusiasalio pilyje sąmokslininkai nužudė Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.

1920 m. į Valstybės Tarybą iškilmingai priimti Mažosios Lietuvos atstovai. Tai buvo simboliškas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo aktas.

1926 m. Kaune įsteigtas Lietuvos automobilių klubas, kuris subūrė automobilių savininkus, organizavo automobilių lenktynes. Ilgamečiu klubo pirmininku buvo Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis.

1926 m. Rygoje pasirašyta sutartis, nustačiusi Lietuvos ir Latvijos valstybinę sieną.

1939 m. Berne įvyko Vokietijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų Joachimo Ribentropo ir Juozo Urbšio susitikimas. Vokietijos vyriausybė paskelbė Lietuvai ultimatumą - Lietuva perduoda Vokietijai Klaipėdos kraštą arba vokiečių kariuomenė peržengs Lietuvos sieną.

1992 m. Lietuva ir Vietnamas užmezgė diplomatinius santykius.

2000 m. iš Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos į laisvę paleistas parlamentaras Audrius Butkevičius.

2002 m. karaliaus Mindaugo tilto statybvietėje aptikti penkių per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių rusų kareivių palaikai. Rasti keli ordinai, šoviniai, granatos.

2002 m. Vyriausybė nutarė Vilniuje įkurti Tuskulėnų rimties parką ir taip įamžinti KGB aukų atminimą. Parkas, savo kolumbariume priglaudęs daugiau kaip septynis šimtus sovietinio teroro aukų, atidarytas 2004 metų lapkričio 2 dieną.

Įdomiausi kovo 20-osios įvykiai pasaulio istorijoje

43 m. pr. Kr. gimė romėnų poetas Ovidijus. Publijus Ovidijus Nazonas (Publius Ovidius Naso), be kitų kūrinių, yra epinės poemos apie pasaulio istoriją "Metamorfozės", erotinių poezijos rinkinių, eiliuotų traktatų apie meilę autorius.

1413 m. mirė Anglijos karalius Henrikas IV, pirmasis Lankasterių dinastijos karalius.

1602 m. Olandijoje įkurta Yst Indijos kompanija. Per savo 96 metų gyvavimo istoriją ji tapo viena galingiausių pasaulio kompanijų.

---

1727 m. mirė britų mokslininkas, matematikas, klasikinės fizikos pradininkas seras Izaokas Niutonas (Isaac Newton). Jis, be kita ko, suformulavo tris pagrindinius klasikinės mechanikos dėsnius, visuotinės traukos dėsnį, dangaus kūnų judėjimo teoriją.

1815 m. Napoleonas (Napoleon) iš Elbos salos grįžo į Paryžių, kad susigrąžintų valdžią.

1828 m. gimė norvegų poetas ir dramaturgas Henrikas Ibsenas (Henrik Ibsen). Geriausi jo plunksnos kūriniai - dramos "Lėlių namai" ir "Heda Gabler".

1852 m. pirmą kartą atskira knyga išleistas Harietos Byčer-Stou (Harriet Beecher Stowe) romanas "Dėdės Tomo trobelė".

1894 m. mirė vengrų nacionalinio išsivadavimo judėjimo lyderis Lajošas Košutas (Lajos Kossuth).

1899 m. amerikietė Marta M. Pleis (Martha M.Place) tapo pirmąja moterimi, mirusia elektros kėdėje. Mirties bausmė jai buvo įvykdyta Niujorko kalėjime už podukros nužudymą.

1929 m., sulaukęs 77 metų amžiaus, mirė Prancūzijos maršalas ir sąjungininkų pajėgų vadas Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Ferdinandas Fochas (Ferdinand Foch).

1933 m. Dachau miestelyje netoli Miuncheno atidaryta pirmoji Vokietijoje koncentracijos stovykla.

1934 m. Vokietijos Kylio uoste atlikti pirmieji praktiniai radaro bandymai.

1948 m. telekompanija CBS TV iš Filadelfijos transliavo pirmą simfoninės muzikos koncertą JAV.

1956 m. Tunisas gavo visišką nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

1974 m. Londone mėginta pagrobti princesę Aną (Anne).

1984 m. Šveicarijoje, nepasiekus susitarimo dėl politinių reformų, baigėsi Libano nacionalinio susitaikymo konferencija.

1995 m. persekiodami kurdų maištininkus 35 tūkst. Turkijos karių peržengė Irako sieną.

1995 m. 12 žmonių mirė ir daugiau kaip 5,5 tūkst. nukentėjo Japonijos "Aum Shinrikyo" sektai Tokijo metropolitene paskleidus nervus paralyžiuojančias dujas.

1996 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė pirmą kartą pripažino, kad galvijų spongiforminė encefalopatija, arba vadinamoji karvių kempinligė, gali persiduoti žmogui.

2000 m. iš skandalų neišsikapstantys Vokietijos krikščionys demokratai pirmą kartą į partijos pirmininko pareigas nominavo moterį - Rytų vokietę Angelą Merkel (Angela Merkel).

2001 m. praėjus penkioms dienoms po galingo sprogimo, per kurį žuvo 11 žmonių, prie Brazilijos krantų per kelias minutes paskendo didžiausia pasaulyje jūrinė naftos platforma.

2003 m. oro smūgiais prieš taikinius Bagdade, kuriais siekė sunaikinti "labai aukšto rango" vadovus, JAV pradėjo karą prieš Iraką.

2004 m. po ilgos ligos mirė princesė Julijona (Juliana), buvusi Nyderlandų karalienė. 94 metų eksmonarchės mirties priežastis - plaučių uždegimas.

2005 m. Jordanijos valstybinis saugumo teismas teroristą Abu Musabą al Zarkavį (Abu Musab al Zarkawi) jam nedalyvaujant nuteisė kalėti 15 metų. Dar vienas Jordanijos kovotojas buvo nuteistas trejiems metams kalėti. Abu teisiamieji buvo apkaltinti rengę teroro išpuolius prieš Jordanijos ir JAV institucijas Irake.

2006 m. per susirėmimus su maištininkais žuvo per 150 Čado kareivių. Maištininkų judėjimas UFDC siekė nuversti Čado prezidentą Idrisą Deby (Idriss Deby).