Kovo 16-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Kovo 16-oji - Knygnešio diena.

Knygnešio dieną pagerbiami draudžiamosios spaudos gabentojai iš Prūsijos bei jos skleidėjai Lietuvoje.

Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Žandarams turėjo teisę bausti nusikaltėlius, konfiskuoti ir deginti lietuviškus raštus. Savo darbą žandarai atliko uoliai: 1891-1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 tūkst. 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900-1902 m. - 56 tūkst. 182.

Nepaisant baudų ir kalėjimo grėsmės, lietuviškų spaudinių daugėjo. Lietuviško knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko spaudinių platintojai - knygnešiai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu nukentėjo apie tūkstantį žmonių.

Kaip yra rašęs kunigas Julijonas Kasperavičius, "Nepriklausomybės atstatymo darbas prasidėjo ne nuo 1918, bet nuo knygnešių laikų. Anų laikų kovotojai su knygų ryšuliais ant kupros pirmieji pradėjo ruošti dirvą nepriklausomybei. Jie pirmieji pradėjo skleisti žmonėse mintį ir susipratimą, kad reikia numesti sunkus rusų priespaudos jungas".

Kovo šešioliktoji, penktadienis - 76-oji metų diena (penktoji 11-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 290 dienų.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Gustavas, Henrika, Mėgys, Mėgiotas, Norvainas, Norvainė, Norvilas, Norvilė, Vaidota, Vaidotas, Vaidotė;

rytoj: Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita;

poryt: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einarta, Einartas, Einartė, Einas, Einė, Einys, Einora, Einoras, Sibilė.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 6.31, leidžiasi 18.25. Dienos ilgumas - 11.54.

Antrąją delčios dieną Mėnulis teka 3.28, leidžiasi 11.33.

Saulė Žuvų ženkle.

Protingos mintys:

"Knygos - minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą" (F. Bekonas).

Lietuva kovo 16-ąją:

1846 m. Purviškiuose, prie Suosto, gimė knygnešys, publicistas, "Aušros" ir "Varpo" bendradarbis Jurgis Bielinis. Mirė 1918 m.

1907 m. Ūdrijos kaime, Alytaus apskrityje, gimė dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas. Mirė 1997 m.

1917 m. Maskvoje gimė Stasys Ratkevičius, lietuvių aktorius, Kauno lėlių teatro įsteigėjas, ilgametis šio teatro direktorius bei vyriausiasis režisierius. Mirė 2010 m.

1947 m. Vilniuje gimė smuikininkas Raimundas Katilius. Mirė 2000 m.

1962 m. sovietų kariai užėmė Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Vėliau (1965) čia buvo įsteigta Kauno vitražo ir skulptūros galerija.

1989 m. įregistruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.

1993 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas su oficialiu vizitu išvyko į Daniją ir Islandiją. Tai buvo pirmasis jo vizitas į užsienį.

1999 m. Tokijuje atidaryta Lietuvos ambasada.

2000 m. Seimas priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri leido taikyti operatyvinės veiklos priemones, turint teismo sankciją, ir Seimo bei Vyriausybės nariams. Sekti neleista tik vienintelio asmens Lietuvoje - Prezidento.

2001 m. Klaipėdoje atidarytas Latvijos garbės konsulatas.

2004 m. Vilniuje didžiojo danų rašytojo Kristiano Anderseno ambasadoriais paskelbti Lietuvos Prezidento žmona Alma Adamkienė, dainininkė Veronika Povilionienė, aktorius, dainininkas, režisierius Vytautas Kernagis bei dainininkas ir žurnalistas Marijus Mikutavičius. Ambasadorius pasveikino į Vilnių atvykusi Danijos princesė Benediktė.

2009 m. su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešintis Bulgarijos Prezidentas Georgijus Parvanovas už asmeninį indėlį skatinant ir stiprinant abiejų šalių tarpvalstybinius santykius įteikė Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui ordiną "Stara Planina", V. Adamkus už asmeninę iniciatyvą plėtojant Lietuvos ir Bulgarijos tarpvalstybinius santykius bei gerinant abiejų šalių politinį, kultūrinį ir visuomeninį bendradarbiavimą apdovanojo Bulgarijos Prezidentą Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.

2009 m. eidamas 49-uosius metus mirė žinomas geografas Ričardas Baubinas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1751 m. gimė Amerikos valstybės veikėjas ir ketvirtasis JAV prezidentas Džeimsas Medisonas (James Madison). Jis buvo pirmasis ir vienintelis prezidentas, kuriam mūšyje teko pasinaudoti vyriausiojo armijos vado įgaliojimais.

1787 m. gimė vokiečių fizikas Georgas Omas (Georg Ohm). Jo vardu pavadintas elektros varžos vienetas.

1792 m. mirtinai sužeistas meno rėmimu pagarsėjęs Švedijos karalius Gustavas III. Jis mirė kovo 29 dieną.

1802 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą, kuriuo įkurta Vest Pointo karo akademija.

1827 m. Niujorke pasirodė pirmasis laikraščio juodiesiems "Freedom's Journal" numeris.

1851 m. Ispanija su Šventuoju Sostu susitarė, kad katalikybė taptų vienintele įteisinta religija Ispanijoje.

1872 m. sužaistas pirmasis Anglijos futbolo asociacijos (F.A.) taurės finalas. "Wanderers" Londono "Kennington Oval" stadione rezultatu 1:0 įveikė "Royal Engineers".

1917 m. Rusijos didysis kunigaikštis Michailas, caro Nikolajaus II brolis, atsisakė sosto. Oficialiai pradėjo dirbti kunigaikščio Georgijaus Lvovo sudaryta laikinoji Rusijos Vyriausybė.

1926 m. profesorius Robertas Godardas (Robert Goddard) JAV Masačūsetso valstijoje pirmą kartą sėkmingai paleido skystu kuru varomą raketą. Raketa per 2,5 sekundės nuskrido 184 pėdų atstumą.

1927 m. Rusijoje paskelbtas įsakas dėl kolektyvinių ūkių kūrimo.

1930 m. mirė generolas Migelis Primas de Rivera i Orbanecha (Miguel Primo de Rivera y Orbaneja) - Ispanijos diktatorius 1923-1930 metais.

1935 m. Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) atsisakė laikytis Versalio sutarties dėl nusiginklavimo ir įvedė visuotinę karo tarnybą.

1937 m. mirė Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, užsienio reikalų ministras ir Nobelio taikos premijos laureatas seras Džozefas Ostinas Čemberlenas (Joseph Austen Chamberlain).

1939 m. Vokietija pradėjo kontroliuoti Slovakiją, o Vengrija aneksavo dalį dabartinės Ukrainos.

1940 m. gimė italų kino režisierius Bernardas Bertolučis (Bernardo Bertolucci). Tarp geriausių jo filmų - kino juostos "Paskutinis tango Paryžiuje", "1900" ir "Paskutinis imperatorius".

1973 m. 14 valstybių finansų ministrai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) bei Tarptautinio atsiskaitymo banko atstovai Paryžiuje nusprendė sukurti valiutų sistemą, paremtą kintančiais valiutų keitimo kursais.

1978 m. "Raudonųjų brigadų" kovotojai pagrobė buvusį Italijos ministrą pirmininką Aldą Morą (Aldo Moro) ir pareikalavo paleisti visus kalinius komunistus.

1978 m. tanklaiviui "Amoco Cadiz" prie Didžiosios Britanijos krantų užplaukus ant seklumos, į jūrą išsiliejo apie 220 tūkst. tonų naftos.

1982 m. sovietų vadovas Leonidas Brežnevas paskelbė, jog Sovietų Sąjunga sustabdo "SS-20" raketų dislokavimą į Vakarus nuo Uralo kalnų.

1985 m. Beirute pagrobtas JAV žurnalistas Teris Andersonas (Terry Anderson). Į laisvę jis buvo išleistas po 2454 dienų - 1991 metų gruodžio 4 dieną.

1995 m. Normanas Tagardas (Norman Thagard) tapo pirmuoju JAV astronautu, įžengusiu į Rusijos "Mir" kosminę stotį.

1998 m. Vatikanas atsiprašė už tuos katalikų Bažnyčios narius, kurie Antrojo pasaulinio karo metais nepadėjo nacių persekiojamiems žydams.

1999 m. atsistatydino visi 20 Europos Komisijos narių.

2000 m., sulaukęs 81 metų amžiaus, mirė amerikietis Tomas Ferebis (Thomas Ferebee), per Antrąjį pasaulinį karą numetęs atominę bombą ant Japonijos Hirosimos miesto.

2002 m. Kolumbijoje masinių sutuoktuvių metu nušautas Kalio arkivyskupas Isajas Duartė Kančinas (Isaias Duarte Cancino).

2005 m. Izraelis Jericho miesto valdymą oficialiai perdavė palestiniečiams.