Kova su terorizmu stiprėja: gali atsiliepti ir lietuvių kelionėms

Terorizmo grėsmė Europoje išaugo, todėl reikia imtis naujų priemonių kovoje su juo, Europos Parlamento (EP) plenarinių posėdžių salėje perspėjo vokietė, EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė Monika Hohlmeier. Tad siūloma ne tik kriminalizuoti su terorizmu susijusius veiksmus, bet ir stiprinti išorinių Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą – ketinama tikrinti ir ją kertančius ES narių – taip pat ir Lietuvos – piliečius. Kritikai atšauna, kad tokiu atveju atvykimas į ES teritoriją gali tapti pragaru ir už jos ribų keliavusiems ES narių piliečiams.

Reaguodami į išaugusią terorizmo grėsmę Europoje, ketvirtadienį europarlamentarai atnaujino Šengeno kodeksą ir sugriežtino ES išorės sienų kontrolę. Visų į ES atvykstančiųjų bei išvykstančiųjų duomenys privalės būti tikrinami įvairiuose registruose, pavyzdžiui, pamestų bei pavogtų dokumentų bazėje.

Pataisytas kodeksas įpareigoja ES valstybes sistemiškai tikrinti ES išorės sieną kertančių asmenų, įskaitant Sąjungos piliečius, duomenis Šengeno informacinėje sistemoje, Interpolo pamestų bei pavogtų dokumentų bazėje, taip pat kituose šalių bei ES registruose. Tai bus taikoma visuose pasienio kontrolės punktuose: sausumos, oro ir vandens.

Jei toks tikrinimas pernelyg sulėtintų pasienio eismą, ES valstybėms suteikta teisė sausumos ir vandens perėjimo punktuose pereiti prie atrankinio tikrinimo – privalomai nustatyti tik asmens tapatybę ir dokumento autentiškumą. Tačiau tokį sprendimą bus būtina pagrįsti rizikos vertinimu, parodančiu, kad sušvelninimas neatsilieps saugumui.

Sisteminė patikra oro uostuose turės būti įdiegta per šešis mėnesius po atnaujinto Kodekso įsigaliojimo. Išimtiniais atvejais, jei konkrečiame oro uoste iškiltų infrastruktūros sunkumų, galės būti suteikti papildomi 18 mėnesių pasiruošti.

„Griežtesnė išorės sienų apsauga taps Europos skydu, apsaugančiu nuo terorizmu ir užtikrinančiu teisę į gyvenimą. Privalome savo piliečiams suteikti šią apsaugą. Sisteminę patikrą pateisina kiekviena apsaugota gyvybė, nes taip bus galima lengviau nustatyti teroristus“, – pažymėjo EP pranešėja Monica Macovei (Europos konservatoriai ir reformistai, Rumunija).

Rezoliucijai pritarė 469 EP nariai, nepritarė 120, o susilaikė 42. Naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti dar būtinas jos formalus pritarimas. Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija yra pasirinkusios nedalyvauti jas įgyvendinant.

Teigiama, kad iki 2015 metų pabaigos daugiau nei 30 tūkst. žmonių išvyko iš ES į konflikto teritorijas Sirijoje ir Irake, kad prisijungtų prie teroristinių grupuočių. Maždaug trečdalis – apie 4 tūkst. –  jų jau grįžo į ES teritoriją.

Tačiau artimiausioje ateityje grįžtančiųjų gali būti ir daugiau – „Islamo valstybė“ praranda turėtą teritoriją bei įtaką, tad keičiasi ir išvykusiųjų keliavimo kryptis.

„Nėra laisvės be saugumo. Keliavimas svetur dėl teroristinių tikslų, treniravimasis tam, terorizmo skatinimas ar finansavimas bus nusikaltimas visose ES narėse“, – prieš balsavimą perspėjo pranešimą skaičiusi M. Hohlmeier.

Taigi, norima, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už verbavimą prisijungti prie teroristinių grupių, keliones terorizmo tikslais, teroristų rengimą ir dalyvavimą tame. Taip pat norima bausti už viešą terorizmo propagavimą, šlovinimą, pateisinimą ir finansavimą.

„Nebestatysime į pavojų mūsų vertybių, kurias nori pažeisti bei sužaloti teroristai“, – pasiūlymą trumpai apibendrino ES saugumo komisaras Julianas Kingas.

ES narės, pritarus pasiūlymui, turės pusantrų metų, kad pasikeitimai būtų įgyvendinti.

2014 metais keliones į kitas šalis teroristiniais tikslais, priimdama atitinkamą rezoliuciją, kriminalizavo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Pasiųsta žinutė ir žvalgybai

ES rengiamose taisyklėse taip pat numatyta Bendrijos valstybių pareiga užtikrinti terorizmo aukų apsaugą bei prievolė po išpuolio nedelsiant suteikti pagalbą tiek aukoms, tiek jų šeimos nariams.

Itin svarbu ir tai, kad rezoliucijoje siūloma įpareigoti ES valstybes keistis informacija apie baudžiamąjį teroristine veikla įtariamų asmenų persekiojimą, jei įtariama, kad gali būti vykdomi kiti išpuoliai, ar minėta informacija gali padėti atliekamiems tyrimams.

Šios taisyklės papildys ES 2005 metų gruodį parengtą kovos su terorizmu strategiją, kuri akcentuoja keturis kovos aspektus: prevenciją, apsaugą, persekiojimą ir reagavimą.

Į ES patekti bus sudėtingiau

Apie prevenciją kalbama kitame EP plenarinio posėdžio metu nuskambėjusiame pasiūlyme – norima sugriežtinti išorinių ES sienų apsaugą. Pagal šį EP narių rumunės Monicos Macovei ir austrės Ulrike Lunacek iniciuotą pasiūlymą, būtų tikrinami ne tik trečiųjų šalių, bet ir visų į ES atvykstančių ar išvykstančių ES piliečių duomenys.

Toks pasiūlymas motyvuojamas ir tuo, kad yra ne tik daugiau duomenų bazių, bet ir daugiau informacijos apie vogtus ir suklastotus tapatybės dokumentus.

Taip pat daugiau informacijos yra apie asmenis, kurių atvykimas į ES kelia grėsmę piliečių saugumui – kai kurie teroristai buvo ar yra ES piliečiai, keliavę už ES ribų ir paskui grįžę atgal per ES išorės sienas. Jie įleisti, nors ir buvo įtraukti į kai kurias duomenų bazes, todėl pabrėžiama, kad reikia tolesnio tikrinimo sistemos.

Kritikai: patekimas į ES taps pragaru

Kritikai pabrėžia, kad priėmus šį siūlymą prie ES išorės sienų nusidrieks milžiniškos eilės, kuriose strigs ir daugybė itin laisvai sienas anksčiau kirtusių ES narių piliečių.

„Jeigu norime užtikrinti saugumą, privalome apsaugoti savo sienas. (...) Viskas priklauso nuo to, kaip šalys greitai galės sureaguoti. (...) Kiekvieno asmens patikrinimas susijęs su tam tikromis išimtimis. Tokia galimybė numatyta tada, kai keliautojų srautai yra didžiuliai, tuomet taikomi tiksliniai tikrinimai“, – ramino M. Macovei.

Jai pritaria ir EP narys lenkas Kazimierzas Michalas Ujazdowskis: „Nenorime, kad ES išorinės sienos kirtimas taptų pragaru ES piliečiams, todėl turi būti įvestas tikslinis patikrinimas.“

M. Macovei teigimu, priėmus siūlymą, per 6 mėnesius valstybės narės turės įsigyti specialią įrangą ir apmokyti specialistus oro uostuose. Jis bus galima pratęsti iki 18 mėnesių, jei toks prašymas bus pagrįstas. Sukūrus gerai veikiančią sistemą, anot europarlamentarės, patikrinimas neužtruks labai ilgai.

Jos šalininkai taip pat pabrėžia, kad griežtą išorinių savo sienų apsaugą taiko ne viena didžioji pasaulio valstybė.

Terorizmas veikia ir Lietuvos saugumą

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijoje, anot Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, tarptautinis terorizmas yra įvardytas kaip vienas iš veiksnių, formuojančių Lietuvos saugumo politikos darbotvarkę. Terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinės bendrijos – taigi ir Lietuvos – saugumui.

Terorizmo grėsmę tarptautinė bendruomenė nurodo kaip rimtą, tačiau Lietuvai ši grėsmė yra daugiau išorinė – šalyje nėra sąlygų teroristinėms grupuotėms kurtis, tad pavojus pirmiausia kyla dėl tarptautinio terorizmo.

Kova su terorizmu siekia ir tarpukarį

Į terorizmo problemą dėmesys buvo atkreiptas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą – dar 1934 metais šis klausimas buvo įtrauktas į tarptautinės bendruomenės darbotvarkę, teigiama Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime spaudai.

Greta 18 universalių konvencijų ir protokolų (14 instrumentų ir 4 dokumentų atnaujinimai) Jungtinių Tautų Saugumo Taryba yra priėmusi keletą rezoliucijų, susijusių su terorizmu. Svarbiausia iš jų – visaapimanti Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1373, priimta 2001 metų rugsėjo 28 dieną po teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone.

Jungtinių Tautų narės 2006 m. rugsėjį pradėjo naują etapą kovos su terorizmu srityje – priėmė Visuotinę kovos su terorizmu strategiją, kurią sudaro konkretūs planai: terorizmo plėtrai palankių sąlygų suvaržymas; terorizmo užkardymas bei kova su terorizmu; priemonių, stiprinančių valstybių gebėjimą kovoti su terorizmu, įgyvendinimas.

Kitos tarptautinės ir regioninės organizacijos bei iniciatyvos – NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba, Pasaulinė kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyva, Visuotinis kovos su terorizmu forumas – taip pat užsiima skirtingais kovos su terorizmu aspektais.