Kopas nuo bangų saugos ir maišais

Aplinkos ministerijos (AM) ir Krantotvarkos komisijos atstovai, apžiūrėję audrų nuskalautus Preilos ir Palangos paplūdimius, nusprendė nebelaukti vasaros sezono ir šias vietas gelbėti skubiai, tačiau taikant skirtingas priemones. Visi darbai bus finansuojami iš AM rėmimo fondo. Iš jo po audrų šiemet krantotvarkai skubos tvarka buvo skirta 300 tūkst. Lt.

Tiesa, naujovės bus taikomos tik Preilos paplūdimiui, per audringą sezoną netekusiam net 500 metrų kopos.

Pildys smėliu

Išklausius mokslininkų rekomendacijų, nutarta dar šiemet papildyti smėliu Palangos paplūdimio teritoriją šalia pėsčiųjų tilto.

Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo teigimu, tai daryti reikėtų kuo skubiau, nes per audras šalia tilto jūroje buvo išskalautos didžiulės duobės, tose vietose bangoms nebelikę jokių kliūčių.

Smėlį krantui maitinti ketinama imti nuo Rąžės žiočių, kur per audras jo nemažai sunešė jūra.

"Sugaišime laiko, kol atliksime visas reikalingas procedūras. Svarbiausia iš jų - techniniai projektai. Be to, būtina apžiūrėti, kiek yra smėlio prie Rąžės žiočių. Dar neaišku, ar jo užteks Palangos pliažo juostai šalia tilto. Mokslininkų teigimu, čia padėtį taisytų apie 10 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tiek supilta nebus, nes nėra pinigų. Žinant, kiek trunka būtinos procedūros, manau, jog skubius krantų gelbėjimo darbus užbaigsime iki naujųjų metų", - kalbėjo A. Burkšas.

Nuo kitų metų balandžio mėnesio ketinama ir vėl pildyti Palangos paplūdimius smėliu. Šiems darbams iš Europos Sąjungos lėšų yra skirta arti 18 mln. Lt.

"Paplūdimių pildymas smėliu nėra pinigų plovimas į jūrą, kaip dauguma skeptikų dabar kalba. Smėliu pakrantes nuolat maitina ir kitos Europos šalys - Danija, Vokietija, Olandija. Užsienio ekspertai taip pat nemato kito kelio, kaip būtų galima šią problemą spręsti. Prieš 2 metus jie buvo pas mus atvykę, įvertino krantotvarkos programą ir jai pritarė", - tikino AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Nusižiūrėjo nuo lenkų

Tuo metu Preilos kopagūbrį apsispręsta gelbėti geotekstilės maišų užtvaromis.

Tikimasi, kad smėlio pripilti specialūs maišai apsaugos kopas audrų metu. Dar šiemet šioje vietoje norima atstatyti suniokotus laiptus ir iš paplūdimio išvežti betonines perdangas, kurias išmetė jūra.

L. Budrio teigimu, prieškopėse statyti barikadas iš geotekstilės - specialių maišų su smėliu - buvo nusižiūrėta nuo kaimynų lenkų.

"Geotekstilės principas paprastas - maišai su smėliu sulaiko bangas, po kurio laiko jie yra apnešami smėliu, net augalai vėliau ant jų auga. Tokia priemonė jau kelis dešimtmečius sėkmingai yra taikoma Lenkijoje", - naujovę pristatė L. Budrys.

L. Budrys paneigė pasigirdusias kalbas, kad Preilos kopagūbris esą nukentėjo dėl to, jog ties Juodkrante, jūros dugne buvo kasamas smėlis Palangos krantams.

"Galiu drąsiai patvirtinti, jog tiesos šiuose teiginiuose nėra. Buvo tirta ir tuo domėtasi. Mokslininkai tokią teoriją atmetė", - tvirtino L. Budrys.

Anot jo, ministerijoje buvo kabėta ne tik apie krantų tvirtinimą geotekstilės maišais, svarstyta ir dar viena Lietuvai nauja priemonė - kopų apsauga įrengiant gabionus.

"Tai yra akmenys metaliniame tinkle. Kai kuriose šalyse ši priemonė ypač efektyvi, bet mums ji gal per masyvi", - akcentavo AM atstovas.

Krantotvarkos komisija vakar nutarė Palangos paplūdimio ruožą ties tiltu smėliu papildyti kuo greičiau, antraip šioje vietoje kopų gali nelikti.

Vaida JUTKONĖ