Konservatorių bamba sprogsta

Konservatorių partijoje tęsiasi rietenos, šios politinės jėgos krikščionių demokratų flangas prabilo apie pavojų partijos išlikimui, nes ji nusigręžė nuo tradicinių vertybių, kurių apsaugą anksčiau bent jau propaguodavo. Tačiau vidinės problemos užglaistomos kalbomis, esą kitos partijos irgi skilinėja, bandymu supjudyti valdančiąją koaliciją, konservatorių pirmininko galimus išankstinius rinkimus pateikiant kaip svarbų šalies įvykį. O konservatoriams padeda angažuota žiniasklaida - visuomeninis transliuotojas, turintis šiaip jau pateikti neutralią poziciją.

- G.Landsbergis pareiškė, kad partijos pirmininko rinkimai turėtų vykti anksčiau, ne per konservatorių suvažiavimą pavasarį. Visuomeninis transliuotojas jau nuo praėjusio savaitgalio tai transliuoja kaip svarbiausią politinę žinią, svarbesnę net už Vyriausybės formavimą, Vyriausybės programos rengimą, kitų metų biudžetą... Kaip atsitiko, kad konservatoriai ir liberalai turi nuosavą visuomeninę žiniasklaidą, kai jokia kita partija tokios neturi? - „Vakaro žinios“ teiravosi psichologo, rašytojo, buvusio ilgamečio Seimo nario Vytauto ČEPO.

- Kad taip yra, aišku bet kam. Panašiai kaip su Donaldo Trampo (Donald Trump) išrinkimu JAV prezidentu - iš šimtų Lietuvos laikraščių tik „Vakaro žinios“ D.Trampo nepuolė, o visi kiti nupirkti korporacijų, koncernų ir pučia į vadinamojo elito dūdą. Į Lietuvos įvykius reaguojama taip pat. Pažiūrėkite, kas vyko per Edmundo Jakilaičio ar kitas LRT laidas prieš rinkimus ir net po jų. Atrodo, kad konservatoriai yra centrinės figūros, nors dabar jie vos trečia ar net ketvirta partija Lietuvoje. Yra tokia žurnalistė Indrė Makaraitytė, tai kaip ji „valstiečių“ atstovą Seime Povilą Urbšį užsipuolė, kodėl jis neina pas konservatorius. Tam P.Urbšiui trūko kantrybė ir pasakė - ko eiti pas tuos konservatorius, juk mes rinkimus laimėjome. Matosi, koks išankstinis žurnalistų užsiangažavimas. Kaip ir dėl konservatorių pirmininko rinkimų. Eiline tapusios net ne valdančiosios partijos vidaus reikalai pateikiami kaip daug svarbesni už svarbiausius šalies įvykius. Juk dabar svarbiausia yra naujosios Vyriausybės programa, pagal kurią gyvensime ketverius metus. Be to, jei Seimas dukart jai nepritars, bus skelbiami nauji rinkimai. Štai apie ką reikia kalbėti, o ne apie konservatorių bėdas. Net jei konservatoriai susimuš ar visai subyrės - valstybei jokios bėdos nebus. O jei programos nepatvirtins, nes, pavyzdžiui, „valstiečiai“ susipyks, tada jau prasidės valstybės krizė.

- Neatrodo, kad to ir siekiama - kad konservatoriai ir jiems lojali žiniasklaida specialiai kiršina dabartinius valdančiuosius?

- Atrodo. Bet tai tik rodo, kas sėdi tuose postuose, kurie formuoja visuomenės nuomonę per visą žiniasklaidą, o svarbiausia - net per visuomeninę televiziją, finansuojamą iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau labai keistas toks išankstinis užsiangažavimas, sunku jį suprasti. Aš tuose TV kanaluose daug ką pažįstu, beveik visi atrodo normalūs, kritiški žmonės. Tačiau kai konservatoriai pralaimėjo rinkimus, kritikuojami buvo ne konservatoriai, o „valstiečiai“, kurie dar nieko blogo nepadarė. Ir formuojama nuomonė, kad laimėjo ne tie. Man neteko matyti, kad koks nors sportininkas, atbėgęs antras, įrodinėtų, jog atbėgo pirmas. O konservatoriai dabar svarsto, ar jie pirmi buvo, ar antri. Man tai primena seną anekdotą apie tų laikų SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą, kuris bėgo lenktynių su JAV prezidentu dviese. N.Chruščiovas atbėgo antras, amerikonas pirmas. Tačiau sovietinė propaganda paskelbė: mūsų vadovas atbėgo antras, o JAV prezidentas - priešpaskutinis. Tokios propagandos pilna ir pas mus. Konservatoriai nesako, kad pralaimėjo, sako, kad nelaimėjo. Tačiau jiems tai būdinga buvo visais laikais.

- Bet kaip taip atsitiko, kad konservatoriai kitados svarbiuose postuose susodino žmones, o šie ten išsilaikė iki šiol?

- Per 25 metus į visus svarbiausius postus sukišti „socdeminiai“ arba „konservatoriniai“ žmonės, nes jie ilgiausiai buvo valdžioje. Tačiau konservatoriai kažkokiu būdu yra aktyvesni, jie prisijaukino komentatorius, įkišo žmones ten, iš kur jų neištrauksi. Štai, pavyzdžiui, Virgis Valentinavičius baigė karjerą pas A.Kubilių - iškart tapo Mykolo Romerio universiteto katedros, kuri politiką formuoja, vedėju. Kitose aukštosiose konservatorių irgi pilna, jie formuoja jaunimo nuomonę, įtakingus postus užimantys konservatoriai kviečiami į TV ir panašiai.

Be to, jei kas, tebeužimantis svarbų postą, ir neprijaučia konservatoriams, vis tiek žiūri, iš kur vėjas pučia. O jei dar nepučia - bando atspėti, iš kur pūs ateityje, nes maža ką, gal ir vėl konservatoriai ateis, tad geriau su jais nesipykti. O jei kas ir išdrįs pareikšti kritiką, bus išvadintas šnipu ir turės nutilti.

- Prieš kurį laiką konservatorius paliko dalis tautininkų, šiemet savo nuomonę išdrįso pareikšti du praėjusios kadencijos Seimo frakcijos nariai ir jiems teko atsisveikinti su partija, dabar aštrios kritikos partijos vadovybei negaili šios politinės jėgos krikščionių demokratų flangas. Kodėl konservatoriai skyla?

- Aišku, geriau jie patys žino, kokios tos vidinės problemos, o kad tų problemų turi, tai yra akivaizdu ir seniai visiems žinoma. Kai susieina į vieną kumštį dvi partijos, tai užprogramuota, kad atsiras nesutarimai. Turiu omenyje kraštutinį dešinįjį sparną krikščionis demokratus ir vadinamuosius tradicinius konservatorius. Tarp jų sutarimą rasti nelengva. Senieji konservatoriai, dar su Vytautu Landsbergiu atėję, turi labai netradicinį požiūrį, mano esantys vieninteliai teisūs, vieninteliai žino, kaip šalį išvesti iš krizės, nors į tą krizę patys ir įkišo. Vien tokie pasisakymai, kaip Dainiaus Kreivio: „Mes turime planą Lietuvai, todėl rinkite mus...“ Tarsi kiti jokio plano neturi. Arogancija, orientacija į tiesos monopolį varo į kampą ne tik oponentus iš kitų partijų ar rinkėjus, bet ir didelę dalį partijos narių. 1996 m. Seime krikščionys demokratai buvo atskira partija, su konservatoriais buvusi tik koalicijoje. O po to pasirašė susijungimo sutartį ir kartu mirties sau nuosprendį. Jų dabar niekas nebežino.

Dėl ko tos dvi partijos, dabar esančios viename junginyje, labiausiai pjaunasi? Visų pirma dėl požiūrio į šeimą. Krikdemai visada yra už tradicinę šeimą ir aš jiems visiškai pritariu. O jaunasis Gabrielius Landsbergis dabar jau lyg už vienos lyties asmenų santuokas. Savaime suprantama, kad krikdemai sujudo.

Antra priežastis, dėl ko konservatoriai skilinėja, - seniai partijai priklausantys ir įtaką joje turintys į kitaip mąstančius žiūri kaip į blogį ir vadina juos KGB agentais, Kremliaus agentais arba „vatnikais“ (net nežinau, ką tas naujas žodis reiškia). Kitaip tariant, vos pasuki į kairę ar dešinę - jau esi Tautos išdavikas. „Tikrieji patriotai“ - Jurgis Razma, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir kiti - laiko kitus tvirtai kumštyje. Kurie pasiduoda - gauna postų, aukštesnę vietą rinkimų sąraše ir kitų konservatoriškų malonių, o kurie turi savo nuomonę - atsiduria nuošalėje arba iš viso šalinami. Todėl ir yra tokia situacija partijoje.

- Tačiau konservatoriai kažkodėl rūpinasi ne kaip patiems nesuskilti, o kaip suskaldyti kitus...

- Tokia jų taktika buvo visada. Bando kitus skaldyti kad ir tariamais skandalais. Štai ir ta pažyma iš Ukrainos prieš Ramūną Karbauskį. Ar save gerbiantys žmonės ištrauktų tokią pažymą iš svetimos valstybės? O kai kažkas būna panašaus sužinoma apie savus, kas būna? Vieniems už tą patį medalius kabina, o kitiems - su lazda per galvą. O žmonės gi nekvaili, mato tokius dalykus. Arba tas pagiežingumas ar gali kam patikti? Matėme, kaip A.Kubilius su pergale pasveikino „valstiečius“: „Sveikinu laimėjus, nors net ne visus laimėjusius pažįstu.“ Kas čia per sveikinimas? Negi sunku bent minutę pabūti nuoširdžiam? Bet ne, svarbiausiai parodyti, kad kažkas suklydo, ne tuos išrinko, nes teisinga yra tik tai, kas konservatoriška. Tai atėjo iš komunistų partijos laikų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“