Komisija dėl Rolando Pakso teisių ją ignoruojantį Andrių Kubilių perduoda svarstyti etikos sargams

Komisija dėl Rolando Pakso teisių ją ignoruojantį Andrių Kubilių perduoda svarstyti etikos sargams

Laikinoji komisija dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisių atstatymo ją ignoruojančio opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus veiksmus siūlo svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai (EPK).

Praėjusią savaitę A. Kubilius kviečiamas neatvyko į posėdį, o šią savaitę pakviestas pakartotinai atsiuntė raštą neturintis ką komisijai pasakyti, o frakcijos poziciją dėl R. Pakso galimybių kandidatuoti galintis perduoti raštu.

Komisijos nariai dėl atvykti atsisakiusio A. Kubiliaus kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Laikinosios komisijos nariai argumentavo, jog į Seimo nutarimu sudarytos komisijos posėdį atvykti atsisakantis A. Kubilius pažeidžia Seimo statutą.

Opoziciniai liberalai bei konservatoriai sudarant šią komisiją į ją nedelegavo savo atstovų. Jie komisijai iškeltus tikslus vadina absurdiškais, argumentuodami, kad jau išaiškinta, jog R.Paksui galimybė kandidatuoti gali būti sudaryta pakeitus Konstituciją.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis praėjusią savaitę kviečiamas atvyko į posėdį. Jis pristatė frakcijos poziciją, jog liberalai sutiktų su pataisomis, kurios R. Paksui atvertų kelią dalyvauti Seimo ir savivaldos rinkimuose, tačiau galimybes iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam politikui vėl kandidatuoti prezidento rinkimuose vertina skeptiškai.

Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R. Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R. Pakso politinių teisių atstatymo.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Seime buvo pradėta Konstitucijos pakeitimo procedūra, tačiau pataisoms priimti dabartiniame parlamente nepakanka balsų.

Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas neseniai paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R. Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder