Kodėl švedai ir norvegai vieną kWh elektros perka už 2 mūsiškius centus, o mes mokame pasakiškai brangiai

Išliko energetinė sala

Iki Lietuvai įsijungiant į „Nord Pool Spot“ prekybos zoną didmeninė elektros kaina svyravo apie 15 ct už kilovatvalandę (kWh). Bet jau pirmąją prekybos naujoje biržoje dieną Lietuva elektrą pirko po 24,1 ct/kWh, nors Estija tą pačią dieną mokėjo vos po 10,2 cento už kWh, o Švedijoje ir Norvegijoje elektros kainos buvo kritusios iki 2 ct/kWh.

Skaičiuojant pirmojo „Nord Pool Spot“ veikimo mėnesio kainų vidurkius, Estijoje elektra buvo apie 40 proc. pigesnė nei Lietuvoje.

Kodėl pas mus elektra gerokai brangesnė nei pas kaimynus, „Respublika“ teiravosi estiška energija Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Enefit“ direktoriaus Liutauro Liutkevičiaus.

„Nors prisijungėme prie „Nord Pool Spot“ prekybos zonos ir taikome tuos pačius prekybos principus, tai nepakeitė fakto, kad Lietuva yra energetinė sala, - sakė L.Liutkevičius. - Nėra tiesioginės jungties su Šiaurės šalimis, o elektros energijos jungtis tarp Estijos ir Latvijos yra per mažo galingumo - neįmanoma perduoti viso norimo elektros kiekio. Kai pigesnė elektra natūraliai negali pasiekti Lietuvos, pasiūlymus teikia kuris nors kitas energijos tiekėjas“.

Kiti tiekėjai - Lietuvos elektros energijos gamintojai arba rusiškos elektros importuotojai, kurių siūloma kaina kelis kartus didesnė nei Skandinavijoje. Šiemet per 6 mėn. elektros energijos importas sudarė 68 proc., didžioji jo dalis - iš Rusijos.

Jungtys pigumo negarantuoja

Pasak L.Liutkevičiaus, elektros kainai Lietuvoje turi įtakos ir tai, kad Latvija kol kas nėra įsijungusi į „Nord Pool Spot“ prekybos zoną.

„Estijoje viena kaina formuojasi perduodant „Estlink“ kabeliu, o kita - Latvijos ir Estijos pasienyje. Kai latviai prisijungs prie Šiaurės šalių elektros biržos, Latvijos ir Lietuvos kainos turėtų supanašėti, nes ant jų sienos galios apribojimų nėra. O apie 2014 m. planuojama padidinti energijos perdavimo galias Estijos ir Latvijos pasienyje“, - dėstė pašnekovas.

Tačiau net ir nutiesus tiesioginę jungtį iš Lietuvos į Švediją negalima vienareikšmiškai teigti, kad elektra Lietuvoje atpigs.

„Kaina gali netgi išaugti - mat šiuo metu Šiaurės šalyse kainos ypač žemos. Tai lemia keletas veiksnių - hidroelektrinės turi daug vandens pigiai energijai gaminti, sumažėjusios taršos leidimų kainos, naftos kainos taip pat pasmukusios. O, pavyzdžiui, prieš pusantrų metų žiemą viena kilovatvalandė kainavo apie 35 centus“, - priminė L.Liutkevičius.

Vis dėlto, jo teigimu, išplėstos galimybės perduoti elektros energiją turėtų pagerinti situaciją, nes bendra sistema veikia tarsi susisiekiantys indai: tas, kas tam tikru momentu turi energijos perteklių, gali jį atiduoti - ir sistemoje viskas išsilygina. Tikimasi, kad taip išsilygins ir kainų skirtumai, nes pagal „Nord Pool Spot“ principą elektra teka iš žemesnės kainos zonų į aukštesnės kainos zonas ir ją sumažina.

Per biržą perkama mažai

Pasak L.Liutkevičiaus, didžioji dalis elektros energijos tiekiama pagal dvišalius kontraktus tarp gamintojų ir tiekėjų, gamintojų ir vartotojų. O biržos kaina parduodama ir perkama tik apie 10-15 proc. elektros energijos.

„Kadangi įstatymas reikalauja prekiauti per biržą, mes ir prekiaujame. Bet į kainos formavimą galutiniam vartotojui mūsų prekyba nėra įtraukiama, - teigė L.Liutkevičius. - Kažkas visada perka vien tik iš „Nord Pool Spot“, bet tai yra rizika, nes biržoje kainų svyravimai yra milžiniški. Mažindami riziką, dalį energijos vartotojai įsigyja pagal kontraktus“.

Kabelį ties švedai

Pirkti elektrą už panašią kainą kaip ir Baltijos kaimynės, Lietuva gali tikėtis 2015 m. pabaigoje, jeigu pavyks sėkmingai įgyvendinti „NordBalt“ projektą  - nutiesti kabelį su Švedija.

Tai žadėjo net kelių kadencijų politikai, bet Ignalinos atominę elektrinę teko uždaryti be jokio energetinio siūlelio į Vakarus.

Šiuo metu „NordBalt“ jau pajudėjęs iš mirties taško. Tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi žinoma švedų energetikos ir automatikos technologijų bendrovė ABB jau gamina jūros vandeniui atsparų 20 cm skersmens kabelį. Per 2 metus iš viso bus pagaminta 920 km kabelio, jis vyniojamas į milžiniškas rites po 60 km. Tiesti kabelį ABB numačiusi 2014 ir 2015 m. pavasarį ir vasarą, kai Baltijos jūroje mažiausia audrų.

Ta pati švedų bendrovė ABB laimėjo konkursą ir pasirašė sutartį už 507 mln. litų pagaminti ir sumontuoti Nibru (Švedija) ir Klaipėdos elektros srovės keitiklių stotis.

Vartotojai moka avansu

Kaip „Respubliką“ informavo projektą įgyvendinančios bendrovės „Litgrid“ Korporatyvinių reikalų departamento direktorė Vilija Railaitė, visa „NordBalt“ projekto vertė yra 1,471 mlrd. litų. Lietuvos dalis jame sudaro apie 800 mln. litų. Projektui finansuoti 226 mln. litų skyrė ES, likusi dalis bus finansuojama iš lėšų, surenkamų už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimą.

Elektros energijos vartotojai jau dabar moka už „NordBalt“ statybą nuo kiekvienos elektros kilovatvalandės.
Pasak V.Railaitės, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau yra suderinusi 479 mln. litų VIAP lėšų, kurios bus skiriamos „NordBalt“ projektui 2010-2016 m. Visas VIAP tarifo, kuris įeina į galutinę elektros kainą vartotojams, dydis yra 7,04 ct/kWh, iš jų „NordBalt“ projektui šiemet skiriama 0,82 ct/kWh.

Vartotojams teks prisidėti ir prie kito Lietuvos energetinę atskirtį mažinančio projekto - antžeminės elektros linijos į Lenkiją „LitPolLink“ statybos. Šio projekto vertė - apie 1,28 mlrd. litų,  Lietuvos dalis - apie 630 mln. litų.

Kaip informavo V.Railaitė, „LitPolLink“ bus finansuojamas „Litgrid“, VIAP ir ES paramos lėšomis. Įgyvendinant šį projektą Lietuvos pusėje šiuo metu jau pasirašytos servituto nustatymo sutartys dėl 99 proc. elektros linijai reikiamos teritorijos, konkurso būdu parinkti elektros perdavimo linijos ir Alytaus 330 kilovoltų skirstyklos projektų rengėjai.

„Lenkijos teritorijoje „LitPolLink“ projekto darbai taip pat įgyvendinami visu tempu“, - patikino V.Railaitė. Tikimasi, kad ši linija pradės veikti 2014 m.

Martynas NAGEVIČIUS, nepriklausomas energetikos ekspertas:

Kabelis su Švedija, kaip ir elektros linija su Lenkija, mums buvo labai reikalingi jau seniai, kol dar turėjome veikiančią Ignalinos atominę elektrinę. Būtume galėję parduoti energiją, nes Europoje buvo aukštesnė kaina, nei gamino mūsų atominė. Tada neturėjome kur dėti elektros, o dabar esame pririšti prie tiekėjo iš Rytų.

Bet geriau vėliau nei niekada. Rusija bet kada gali pakelti elektros kainą. O kai bus pastatyta jungtis su Skandinavija, nutiesta linija su Lenkija, niekas iš Rusijos brangios elektros nepirks. Būnant globalioje rinkoje, elektros kaina Lietuvoje neišaugs dėl keistų priežasčių, saugumo tikrai bus daugiau.

Jurgis VILEMAS, akademikas, energetikos ekspertas:

Mums dar pasisekė, kad gauname energiją už tokią kainą. Kadangi nėra alternatyvos, Rusija galėjo lupti ir brangiau. O mes iki birželio mėn. elektra prekiavome maždaug tokia pat kaina, kaip ir „Nord Pool Spot“. Skandinavijoje kaina dabar tapo rekordiškai žema, nes keleri metai iš eilės yra labai vandeningi. O jeigu tik tame regione taps sausiau, kainos gali šoktelėti ir ten, ir pas mus.

Vertinant vien tik kainos požiūriu, milžiniškos naudos „NordBalt“ neatneš, bet tą naudą pajusime ateityje, kai teritorijoje bus didelė energijos konkurencija, tada ir kaina gali būti žemesnė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"