Kodėl Klaipėdoje pasiklysta užsieniečiai?

Miesto veidas

Miestas nesirūpina vaizdinės informacijos pateikimu turistams

Klaipėdoje iš Tarptautinės jūrų perkėlos keltų išvažiavusių vilkikų vairuotojai dažniausiai persigąsta, kai nuvažiuoja į metalinių garažų kompleksą arba atsiduria "Draugystės" geležinkelio stotyje.

Prancūzė keturias valandas važinėja po Klaipėdą, ieškodama kelio į Melnragę. Atvykęs iš kito miesto ar šalies pilietis traukiniu ar autobusu visiškai sutrinka - kur miesto centras ar keltai į Smiltynę?

Su tokiais ir kitokiais rebusais susiduria atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio. Turistai Klaipėdoje pasigenda aiškios informacijos ir nuorodų miesto gatvėse į svarbiausius objektus.

Užsienis gerbia turistus

Kiekviena save gerbianti šalis ir jos miestas turi informacines sistemas. Pavyzdžiui, didžiuliame Danijos sostinės Kopenhagos oro uoste, geležinkelio ar autobusų stotyse psiklysti galimybių nėra: danų ir anglų kalbomis čia nurodyta visa reikalinga informacija.

Lengva orientuotis ir nemokant šių kalbų - orientuotis galima ir pagal paveikslėlius. Jau nekalbant apie miesto žemėlapius, kuriuos gali gauti informaciniuose centruose, beje, nemokamai.

Sunku būtų pasiklysti ir nedideliame Švedijos mieste Karlskronoje. Čia gatvių sankryžose-rodyklės, kuria kryptimi kulniuoti ar dviračiu važiuoti, ieškant kokios gatvelės ar skersgatvio, netgi nurodant namų numeraciją.

Panašu, latviai, tvarkydami Ventspilio uosto vizualinę informaciją, orientavosi į skandinavišką modelį, nes čia irgi pirmą kartą apsilankęs geriau orientuojiesi nei gimtojoje Klaipėdoje.

Kaip orientuotis atvykėliui?

Pasak apklaustų keliolikos turistinių agentūrų vadovų ir gidų, Klaipėdoje atvykėliai nepalieka tiek pinigų, kiek jie norėtų išleisti pramogoms, paslaugoms ir pirkiniams. Priežastis labai paprasta: nėra informacijos, kur kas yra ir kokios paslaugos teikiamos.

Užsieniečiai viešbučiuose teiraujasi, tarkim, kur įsigyti suvenyrų, gintaro, lino servetėlių ir staltiesių, tapybos ar grafikos darbų. Jiems, vaikštantiems po Klaipėdą, užrašai lietuvių kalba "Dailės salonas" ar "Marginiai" nieko nesako.

Turistams, atvykstantiems organizuotai, susigaudyti padeda turistinių agentūrų gidai. Bet juk nemaža dalis svetimšalių mūsų mieste klaidžioja savarankiškai, todėl jie lieka neinformuoti apie turizmo objektus - suvenyrų parduotuves, muziejus, paplūdimius ar keltą į Smiltynę ar Neringą.

Reklamuojasi savarankiškai

Kompanijos ir firmos informaciją apie savo egzistavimą ir kaip juos surasti, bando nurodyti taip, kaip išmano. Pavyzdžiui, kelio nuorodomis į uostą anglų kalba yra pasirūpinusi kompanija "Klasco".

Apie save pranešti bando ir įvairios statybinės organizacijos, paslaugų teikėjai, užeigos, parduotuvės. Tačiau dėl jų pastangų pastaruoju metu kilo sumaištis ir verda aistros.

Kas verslininkams atrodo vizualinė informacija, tą uostamiesčio Savivaldybė vertiną kaip reklamą, už kurią stendų, nuorodų savininkai turėtų mokėti mokesčius miesto biudžetui.

Mokysim lietuviškai?

Pagal Valstybinės kalbos įstatymą nuorodos, informacija turi būti pateikiama tik lietuvių kalba. Ir daugeliu atvejų, su retomis išimtimis, įstatymo raidės laikomasi.

Tačiau ką daryti turistams ar krovininius sunkvežimius vairuojantiems užsieniečiams, kurie, suprantama, lietuvių kalbos nemoka ir neketina mokytis?

Dėl to vyko karai ir kitoje Baltijos šalyje - Estijoje. Bet čia jau yra įvykę nemažai permainų. Estai suprato, kad viso pasaulio estiškai neišmokys, ir, jei norima prekiauti ir draugauti, reikia rinktis ir bendravimo kalbą. Estijos sostinės Talino gatvėse jau gali aptikti informacijos anglų, vokiečių ir netgi suomių kalbomis.

Nerimtas argumentas

Pasirinkti kažkurią Europos Sąjungos kalbą teikti informacijai vistiek reikės. Tam priešinosi, priešinasi ir turbūt priešinsis valstybinės kalbos sergėtojai. Pastarųjų argumentas toks: ar kas regi informacijos, pateiktos kita kalba Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje?

Bet štai į svetimšalių interesus nenusispjaunančioje Italijoje, bent jau Florencijoje ir Venecijoje, keliaujantis žmogus informaciją gali skaityti ir anglų, ir prancūzų, ir vokiečių kalbomis.

Svečiai klaidžios dar ilgai

Gali būti, jog užsieniečių informavimo sritis būtų sutvarkyta, jei egzistuotų miesto vizualinės informacijos pateikimo vieningos sistemos taisyklės.

Miesto vyriausiojo dailininko Mindaugo Petrulio teigimu, tik spalio pradžioje buvo paskelbta, jog rengiamasi formuoti vizualinės informacijos ir išorinės reklamos specialaus parengimo planą.

Tai reiškia, jog dar net nepradėtos ruošti taisyklės, kaip turėtų atrodyti toji įvairiarūšė vaizdinė informacija. Pasak M. Petrulio, tos taisyklės turėtų būti suformuotos tik kitų metų viduryje, o gal ir dar vėliau.

M. Petruliui atrodo, kad, susikūrus taisykles, visa reikalinga vizualinė informacija mieste atsiras labai greitai.

Tačiau ir sukurtos taisyklės dar nereiškia, kad jau ir bus pradėta vizualinės informacijos stendų, ženklų statyba. Projektams parengti bus rengiami konkursai derinami projektai ir t.t., todėl, panašu, procesas gali užtrukti ne vienerius metus.

Kas finansuos "miesto veidą"?

Į klausimą, ar taisyklėse bus paisoma ir Europos Sąjungos informavimo sistemos tradicijų bei formų, vyriausiasis miesto dailininkas M. Petrulis atsakė teigiamai. Tačiau dar negalvojama apie vieną svarbiausių šios problemos pusių - būsimą projektų finansavimą.

Ar jie bus finansuojami iš miesto biudžeto, ar ieškoma Europos Sąjungos fondų, ar vizualinės informacijos stendams, rodyklėms lėšas skirs ir suinteresuotos kompanijos, firmos, organizacijos? Į šiuos klausimus ne tik kad neatsakyta, bet, blogiausia - dar net nepradėta atsakinėti.

Gražina JUODYTĖ