Ko tikėtis Lietuvos politikoje 2016-aisiais?

Kitų metų Seimo rinkimai numatyti spalio 9-ąją. Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, Seimo rinkimai ir naujos vyriausybės formavimas bus pagrindinis kitų metų Lietuvos politikos įvykis. „Kadangi prezidentė Dalia Grybauskaitė stengiasi būti aktyvi, vėl galime sulaukti politinių konfliktų tarp jos ir esamos ar būsimos Seimo daugumos, jei dauguma nepatiks D. Grybauskaitei. Iki gruodžio pradžios turėtų pradėti veikti nauja vyriausybė, tačiau intriga – kas ką sudarys“, – sako A. Krupavičius. 

DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu didžiausios rinkėjų paramos sulauktų valdantieji socialdemokratai – už juos balsuotų 22,4 proc. respondentų. Liberalų sąjūdis (LS) sulauktų 14,6 proc. palaikymo, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) būtų treti – už juos balsuotų 10,6 proc. rinkėjų. Tuo metu partiją „Tvarka ir teisingumas“ (TT) palaikytų 9,1 proc. rinkėjų, 7 proc. rinkėjų nurodė, kad balsuotų už Darbo partiją (DP). Daugiamandatėje rinkimų apygardoje 5 proc. barjerą įveiktų ir į Seimą patektų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios reitingas šiuo metu siekia 5,6 proc.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad dabartinės apklausos nebūtinai reiškia, jog tokios proporcijos išliks iki Seimo rinkimų – esą Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai rodo, kad apklausos nebūtinai atspindi realią situaciją. „Nepaisant to, socdemai turi labai gerus šansus laimėti rinkimus, bent jau pagal mandatų kiekį. Tokiu atveju jie išlaikytų galimybę burti aplink save koaliciją iš kitų partijų“, – teigia politologas.

T. Janeliūno skaičiavimu, antroji partija, kuri esą rinkimuose galėtų pasirodyti netgi panašiai kaip socialdemokratai, yra Liberalų sąjūdis. „Jiems tendencijos kol kas yra palankios, nėra didelių rizikos veiksnių, populiarumas nuosekliai auga, didžiuosiuose miestuose įgauna vis daugiau paramos. Konservatoriai, nors jų rezultatai ir neypatingi, yra pakankamai stabilūs ir gali atsidurti bent jau trečioje vietoje“, – svarsto T. Janeliūnas.

Pasak jo, 4–5 vietas turėtų užimti Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“. „Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad „darbiečiai“ vis labiau įsibėgėja, skiria daugiau dėmesio pasirengti rinkimams ir agitacijai – tai savotiškas kontrastas „tvarkiečiams“, kurie trypčioja vietoje ir neturi jokių naujų idėjų. Atrodo, kad jie gana pasyviai pasitiks Seimo rinkimus“, – prognozuoja T. Janeliūnas. Tuo metu VDU profesorius A. Krupavičius teigia, kad Darbo partija sugeba vykdyti labai efektyvią rinkimų kampaniją, ypač jei rinkimų agitacijoje dalyvauja Viktoras Uspaskichas. „Tai gali būti papildomas veiksnys, kuris gali daryti įtaką jų reitingams per rinkimus. Jie gali gauti daugiau balsų, nei dabar jiems prognozuojama“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

T. Janeliūno teigimu, tradiciškai 6–7 proc. Seimo rinkimuose turėtų gauti ir nedidelę savo frakciją turėti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), peržengti 5 proc. barjerą gali ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Nubyrėję DP ir TT rinkėjai gali rinktis šią partiją, todėl visai tikėtina, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga po labai ilgos pertraukos taip pat gali turėti frakciją Seime“, – prognozuoja TSPMI profesorius.

A. Krupavičiaus manymu, po Seimo rinkimų labiau tikėtina centro kairės arba kairės ir dešinės bendra vyriausybė, kaip šiuo metu yra Vokietijoje. „Tik Lietuvoje būtų apverstas Vokietijos variantas, kai pagrindinė partija būtų socialdemokratai, o ne konservatoriai“, – portalui LRT.lt teigė A. Krupavičiaus. VDU profesoriaus manymu, centro dešinės koalicijai paprasčiausiai gali pritrūkti mandatų.

Savo ruožtu T. Janeliūnas mano, kad labiau tikėtinas scenarijus, pagal kurį socialdemokratai formuotų vyriausybę kartu su liberalais. „Nors tai galbūt ideologiškai gana sunkiai suderinama, abi partijos yra gana pragmatinės. Manau, socialdemokratai jau yra šiek tiek pavargę nuo tam tikro šantažo, kurio vis sulaukia iš DP ar TT. Visai tikėtina, kad jie šįkart sutarimo bandytų ieškoti su liberalia jėga“, – sako politologas. 

Jo teigimu, visiškai įmanoma, kad šių dviejų partijų užtektų valdančiajai daugumai suformuoti, ir tai esą būtų gana stabili koalicija, kai nei vienas iš mažesnių koalicijos partnerių nešantažuoja ar nemėgina ieškoti naudos sau. „Jei būtų pasidalintos valdymo sferos, koalicija išliktų ganėtinai stabili“, – aiškina T. Janeliūnas. 

Pasak politologų, nors pagrindinis kitų metų įvykis bus Seimo rinkimai, politinėje darbotvarkėje bus aktualūs ir bendri europiniai klausimai – pabėgėlių integracija, kova su terorizmu.

„DP ir TT bus skeptiškos ar gąsdins pabėgėliais, o konservatoriai, manau, neskubės išreikšti kategoriškos pozicijos, nes dalis partijos su Gabrieliumi Landsbergiu priešaky yra pakankamai moderni – jie kaip ir supranta problematiką ir nori elgtis europietiškai, gal netgi krikščioniškai. Ir yra radikalesnė dalis – nusiteikusi labiau nacionalistiškai, kuri gali kelti nerimo bangą. Ta dviprasmė pozicija neleis konservatoriams išdėstyti savo pozicijų labai vieningai. Tuo metu socdemai turėtų pasisakyti už pabėgėlių priėmimą ir jų integraciją“, – dėsto T. Janeliūnas. Pasak politologo A. Krupavičiaus, konservatorių pozicija dėl pabėgėlių gali keistis, atsižvelgiant į rinkėjų lūkesčius.

2016-ųjų pradžioje bus diskutuojama ir dėl naujojo socialinio modelio. Daug ginčų sukėlusio darbo santykius liberalizuosiančio naujojo Darbo kodekso ir „Sodros“ pertvarką numatančių projektų svarstymas ir priėmimas Seime nukeltas į pavasarį. „Politinėje padangėje laukia socialinio modelio taškų sudėliojimas. Tas klausimas bus ypač aktualus pirmoje metų pusėje“, – pabrėžė politologas A. Krupavičius. Pasak T. Janeliūno, sunku pasakyti, ar Seimas nusileis ir neberodys ambicijų dėl naujojo socialinio modelio, ar jį blokuos ir kels sumaištį. 

Politologo T. Janeliūno teigimu, nemažai diskusijų bus ir dėl santykių su kaimynėmis Rusija bei Lenkija. „Užsienio politika bus vienas didžiausių iššūkių ir galvos skausmų. Rusija mėgins daryti spaudimą dėl ES sankcijų atšaukimo, o Lietuva, matyt, sieks toliau priminti visas neišspręstas problemas Rytų Ukrainoje, Kryme. Galime laukti diskusijos, ar jau verta atleisti Rusijai už tai, ką ji padarė, ar ne“, – tęsė T. Janeliūnas.

Anot TSPMI profesoriaus, vienas skausmingesnių dalykų gali būti santykiai su Lenkija, mat Lenkijos dešiniųjų vyriausybė jau pačioje Lenkijoje kelia sumaištį ir susipriešinimą. „Gali būti, kad dėl tokių radikalių pozicijų kils tam tikrų įtampų ir su kitomis valstybėmis. Turint galvoje, kad mes iki šiol nesame nusprendę dėl pavardžių rašybos, kitų tautinių mažumų klausimų, visiškai įmanoma, kad dešinioji lenkų vyriausybė prašys tam tikrų atsakymų, ar Lietuva ką nors daro šioje srityje, ir santykiai su Lenkija gali būti įtempti“, – prognozuoja T. Janeliūnas.