Klimato atšilimas Lietuvą pavers svajonių šalimi?

Aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje prasidėjęs orų šiltėjimas tebesitęsia iki šiol. Pasak Vilniaus universiteto docento dr. Egidijaus Rimkaus, Lietuvoje oro temperatūra kyla. Didžiausi pokyčiai nustatyti žiemos mėnesiais, bet pasikeitimai šiltuoju metų laiku nėra tokie ryškūs.

Palankios sąlygos

Klimatologų teigimu, Lietuvoje kaip niekad daug iškrinta kritulių, vis dažniau šalį kankina škvalai.

Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių. Amerikos mokslininkai, atliekantys įvairius tyrimus, mini Rytų Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, kaip geriausią ateities grūdinių kultūrų augintoją.

Harvardo universiteto dėstytojas Džeimsas Kunstleris, pagarsėjęs knyga „Kas mūsų laukia, kai pasibaigs nafta, pasikeis klimatas ir įvyks kitos XXI amžiaus katastrofos“, visam pasauliui spėja gana niūrią ateitį, palikdamas prošvaistę šalims, kurių žemės ūkis taps nepriklausomas nuo naftos. Tarp šių šalių yra ir Lietuva.

Mūsų valstybė minima ir kitų JAV universitetų mokslininkų bei profesorių darbuose. Šiuose tyrimuose apžvelgiami 2050-ieji metai, kai pagrindinis pasaulio klausimas bus, kaip užauginti grūdus nepakenkiant gamtai. Mokslininkai tiria 17 pagrindinių grūdinių kultūrų ir pirmosios išvados viltingos - derlingumą įmanoma padidinti 45-75 proc. Ir svarbiausia - tarp išskirtinių regionų vėl minima Lietuva.

Rekordinis derlius

Šiais metais itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius - daugiau nei 4 mln. tonų - leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad rekordišką derlių lėmė palankus klimatas. „Gausus lietus ir palanki žiema lėmė šių metų rekordinį derlių. Buvo pakankamai sniego, nebuvo staigaus atodrėkio ir taip augalai puikiai išgyveno šaltąjį sezoną“, - apie klimato įtaką šiemetiniam derliui aiškino R.Majauskas.

Tokio derliaus dar nebuvo Lietuvoje, o pasak R.Majausko, jei klimatas laikysis panašus, grūdinių kultūrų kitais metais tikimasi užauginti dar didesnį kiekį.

Lietuva neužtrokš

Dar viena klimato atšilimo katastrofa - troškulį kenčianti Žemė. Šiuo metu gėlo vandens trūksta 21 valstybei (apie 600 mln. žmonių), o po 15 metų vandens trūkumą jaus 35 valstybės (1,4 mlrd. žmonių). Šalyse trūkstant vandens, stos ir žemės ūkio darbai, maisto gamyba. Įdomiausia tai, jog JAV mokslininkai spėja, jog vandens trūks ne tik alinamoje Afrikoje, bet ir pietinėse Europos šalyse, kaip Ispanija, Italija ar Graikija.

Tačiau pagrindine bėda taps ne vandens trūkumas, o jo grynumas ir švarumas. Aplinkos ministerijos tikinimu, Lietuvoje vanduo iš čiaupo yra ne ką prastesnis nei pirktas parduotuvėje. Bet Lietuva, matyt, dar nesubrendo tuo pasinaudoti, nes sunaudoja tik apie 12 proc. visų turimų požeminio vandens išteklių.

Kalbant apie kitų Europos šalių patirtį, jose vanduo iš čiaupo taip pat tinkamas gerti, bet lyginant Lietuvą su užsieniu, yra vienas esminis skirtumas - Lietuvoje geriamajam vandeniui ruošti naudojamas tik požeminis vanduo.

Toks vanduo yra kokybiškesnis nei paviršinis, mat į paviršinius vandens telkinius patenka daugiau teršalų. Geriant vandenį iš čiaupo taip pat saugoma ir aplinka, mat tokiu būdu sumažinamas plastiko pakuotės atliekų kiekis. Tuo pasigirti gali tik maža dalis pasaulio valstybių, o kai kuriose jų tokį vandenį gerti netgi draudžiama. Pavyzdžiui Turkijoje ar Egipte. Net mūsų kaimynė Latvija su milijonine Ryga vartoja sąlyginai nešvarų paviršinį vandenį.

Taigi dėl to Rytų Europa, tarp jų ir Lietuva, jau dabar yra patraukli užsienio rinkoms. Su kiekvienais derlingais metais išvežama vis daugiau užaugintų žaliavų, auga jų kaina, mat ją reguliuoja kitų valstybių derliaus nuostoliai. Ar eksporto dalimi taps ir sveikas lietuviškas vanduo, neaišku. Nuolat augantys grūdinių kultūrų derliai Lietuvoje įrodo, kad žemė kiekvienais metais tampa naudingesnė.

Trigrašis

Valdžios kurpiamoje Lietuvos vystymosi vizijoje 2030 metais apie realų derliaus augimą ar plėtotę bei sveiko vandens atsargų panaudojimą neužsimenama. Vizijos kūrėjams svarbiau it svajokliams paporinti apie sumanią visuomenę sumanioje ekonomikoje. Kol vieni tik kalba, kiti dirba.

Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas:

Vienintelis realus turtas Žemėje yra žemė, vanduo ir oras. Tą jau akcentavo senovės graikai. Jeigu žmogų paliktum dykumoje, tai jis visų pirma norėtų vandens, po to valgyti, o naftos jam visai nereikėtų. Labai greit baigsis nafta ir kiti dabar atrodantys brangiausi ištekliai. Tuomet akivaizdžiai pagrindiniu turtu taps žemė.

O žemės plotų mažėja, nes, kaip žinoma, daugėja žmonių, o ir badas nuo to nemažėja.

Dabar gi pasaulyje vyksta masinis žemių supirkimas, taip pat ir Lietuvoje. Ir tas, kuris ateityje turės žemės - bus turtingas žmogus. O jau tuo metu toks nekilnojamasis turtas bus tiesiog neįkainojamas.

Klimato atšilimo faktorius daugelyje pasaulio šalių jau dabar atneša sausras ir vis didėjantį badą. Jau dabar Pietų šalys yra baisių sausrų taške. Vandens trūkumas jaučiamas Graikijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Egipte. To negalime pasakyti apie savo Tėvynę. Klimato atšilimo faktorius galbūt ir atneš tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau Lietuvoje derliaus sezonas tik ilgės ir mūsų šalis bus itin palankioje laiko juostoje. Tuo labiau mūsų šalis neturėtų jausti vandens trūkumo.

Dabar visi lietuviai išvažiuoja į užsienį, tuo tarpu kiti susipirks žemes, galbūt didžioji dauguma bus net ne lietuviai, o kai „svajonių šalis“ ištiks badas ir nebereikės valyti jiems tualetų, visi sumąstys grįžti. Bėda tik ta, kad jiems grįžti nebebus kur.