"Klaipėdos vandenį" išdavė savi.

Nuo liepos 1 dienos vanduo Klaipėdoje dar greičiausiai nebrangs.
Tačiau ne dėl to, kad bendrovė "Klaipėdos vanduo" atsisakė ketinimų didinti vandens kainą, o todėl, kad uostamiesčio Taryba praėjusį trečiadienį vykusiame posėdyje nesugebėjo priimti svarbaus sprendimo, kurio laukia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šiai komisijai "Klaipėdos vandens" vadovybė pateikė derinti naujų vandens kainų projektą, kuriame yra du variantai - kai už pašildymui skirtą vandenį gyventojai ir toliau atsiskaito su "Klaipėdos vandeniu" ir kai karšto vandens tiekėju yra pripažįstamas šilumos tiekėjas, t.y. "Klaipėdos energija".
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsisakė svarstyti abu variantus ir įpareigojo Klaipėdos miesto tarybą iki gegužės 20 d. apsispręsti dėl vieno.
Didžiajai daliai politikų išsigandus, kad kitą Savivaldybės įmonę - "Klaipėdos energiją", ją pripažinus karšto vandens tiekėja, užgrius milijoniniai nuostoliai, sprendimas buvo atidėtas.
Todėl, "Klaipėdos vandens" vadovų nuomone, naujų vandens kainų derinimo procesas užsitęs ir iki liepos 1 d. nebus baigtas.
Įmonės Finansų departamento direktorės Angelės Sermontienės teigimu, kiekvienas pradelstas mėnuo belaukiant naujų kainų "Klaipėdos vandeniui" atneša po 400 tūkst. Lt nuostolių.
Iš viso pernai "Klaipėdos vanduo" pernai patyrė per 3 mln. Lt nuostolių, "Klaipėdos energija" uždirbo apie 5 mln. Lt pelno.

Veidmainiai

Įdomiausia, kad už vandentiekininkams palankų sprendimą nebalsavo pats bendrovės "Klaipėdos vanduo" valdybos pirmininkas liberalas demokratas Tomas Bielinskas ir jos narys konservatorius Šarūnas Reikalas, kurių balsų kaip tik ir pritrūko.
Iš pradžių viešai perskaitę "Klaipėdos vandens" valdybos priimtą kreipimąsi ir paraginę kitus politikus balsuoti už, jie patys, po Antano Boso vadovaujamos socialliberalų frakcijos vardu prieš balsavimą paprašytos pertraukėlės metu surengto trumpo pasitarimo, balsuodami susilaikė.
Rizikuodamas būti svarstomas Etikos komisijoje, meras Rimantas Taraškevičius vis dėlto išdrįso po balsavimo pakomentuoti tokį T. Bielinsko ir Š. Reikalo poelgį: "Tai netelpa į jokius rėmus".
Kai kurių kitų bendrovės valdybos narių nuomone, T. Bielinskui ir Š. Reikalui apskritai ne vieta šiame Savivaldybės įmonės valdymo organe, todėl greičiausiai bus prašoma jų atsistatydinti.

Politikai - prieš kainos mažėjimą

Priminsime, jog Klaipėdos miesto tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad karšto vandens tiekėjas Klaipėdos miesto daugiabučiams gyvenamiesiems namams yra AB "Klaipėdos energija".
T.y. ši įmonė turėtų pirkti pašildymui skirtą vandenį iš "Klaipėdos vandens" ir pinigus vėliau atsiimti iš karšto vandens vartotojų.
Tokį prašymą "Klaipėdos vanduo" motyvavo ne tik LR įstatymais, ministerijų išaiškinimais, bet ir pačios "Klaipėdos energijos" įstatais bei jos su gyventojais sudarytomis sutartimis, kuriose ši įmonė pati save įvardija karšto vandens tiekėja.
Kita vertus, yra ir ekonominis tokio sprendimo efektas. Skaičiuojant vandens kainą pagal neseniai patvirtintą metodika, tuo atveju, jeigu karšto vandens tiekėja būtų pripažinta "Klaipėdos energija", planuojamoji pastovioji kainos dalis, t.y. abonentinis mokestis už šaltą vandenį, gyventojams sumažėtų nuo 9,53 iki 5,25 Lt (tiesa, dviem centais padidėtų biudžetinėms įstaigoms ir pramonės įmonėms).
Kintamoji kainos dalis visiems vartotojams abiem atvejais išliktų ta pati - 3,19 Lt už vieną kubinį metrą, arba 42 centais mažiau nei dabar.

Kratosi galimų nuostolių

Šiam sprendimui priešinęsi politikai labiausiai nerimauja dėl to, kad karšto vandens tiekėja pripažinus "Klaipėdos energiją", ją gali užgriūti milijoniniai nuostoliai. Kitaip tariant, dalis vienos Savivaldybės įmonės - "Klaipėdos vandens" - nuostolių "atitektų" kitai.
Mat, pavyzdžiui, pernai dėl skirtumo tarp patiekto bendro vandens kiekio (tiek šalto, tiek skirto pašildyti) ir to kiekio, už kurį vartotojai atsiskaitė, bendrovė "Klaipėdos vanduo" negavo apie 6 mln. Lt.
Turint omeny, jog pašildomas vanduo sudaro apie 48 proc. bendro kiekio, vadinasi kalbama apie maždaug 2,8 mln. Lt, kurių per metus gali netekti karšto vandens tiekėjas.
Anot "Klaipėdos energijos" interesus gynusių politikų, nustatyti papildomas užduotis, bloginančias ekonominius-finansinius rodiklius, galima tik specialios paskirties akcinėms bendrovėms ir tai negali būti taikoma AB "Klaipėdos energija", nes tai esą pažeidžia kitų akcininkų interesus ir prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui ("Klaipėdos energijos" specialios paskirties statusas buvo panaikintas prieš keletą metų, o "Klaipėdos vanduo" jį tebeturi).
Tuo tarpu minėtame T. Bielinsko pasirašytame, nors ir nepalaikytame kreipimęsi teigiama, jog šis įstatymas nurodomas nepagrįstai, mat mokėjimas už tiekiamą vandenį karštam vandeniui ruošti - nėra papildomi darbai ir tai yra veikla, įrašyta "Klaipėdos energijos" įstatuose.
Neoficialiai naująja Klaipėdos miesto tarybos opozicija vadinamos politikų grupės dėka vis dėlto atidėjus sprendimą, buvo priimtas ir protokolinis įrašas, įpareigojantis bendroves "Klaipėdos vanduo" ir "Klaipėdos energija" per dvi savaites turėtų parengti kompromisinį sprendimą. Tačiau pasak pirmosios vadovų, kitoks sprendimo variantas yra neįmanomas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder