Klaipėdos Taryba: milijonierių mažėja, "vargšai" nelobsta

Neturtingiausias politikas ir vėl yra konservatorius Vytautas Lupeika, o pernai prie valdžios stojusi politinės partijos Rusų aljanso narė Julija Pliutienė dėl vyro paimtos 900 tūkst. litų paskolos, skirtos namo statyboms, tapo labiausiai prasiskolinusia politike.

Labiausiai per metus praturtėjo visuomenininkų dėl laipynių parko steigimo peripetijų išgarsintas liberalcentristas Mindaugas Žilys - jo turtas per metus išaugo 183 tūkst. litų. O bene įspūdingiausius finansinius viražus pernai atliko Liberalų sąjūdžio narė Ramunė Staševičiūtė - ji per metus nuskurdo labiausiai (neteko 116 tūkst. litų vertės turto), nes savo įmonei paskolino panašią sumą.

Kas tie milijonieriai?

Per metus iš miesto Tarybos milijonierių sąrašo pasitraukė į Seimą išrinktas liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, Lietuvos rusų sąjungos narys Jurijus Šeršniovas, kurio šeima šeima per metus neteko daugiau nei 100 tūkst. litų vertės turto, ir tvarkietis Artūras Razbadauskas (turtas sumažėjo beveik 88 tūkst. litų).

Turtingiausiu uostamiesčio savivaldos politiku ir toliau lieka liberalcentristas, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas. Jo šeima 2012 m. turėjo 3,25 mln. litų įvertinto turto (82 tūkst. litų daugiau nei 2011-aisiais).

Antras pagal turtingumą - liberalsąjūdietis Audrius Vaišvila. Jo šeimos turtas per metus nepasikeitė nė litu ir siekė 2,28 mln. Trečias liko buvęs miesto meras, liberalcentristas Rimantas Taraškevičius. Jo šeimos turtas pernai siekė 1,4 mln. litų (sumažėjo 113
tūkst.).

Toliau turtuolių sąraše rikiuojasi socialdemokratas verslininkas Rimantas Cibauskas (1,3 mln. litų turtas ir 730 tūkst. litų paskola) ir socialdemokratas vicemeras Vytautas Čepas, kurio šeima valdo 1,05 mln. litų vertės turtą. Abiejų šių politikų turtas per metus nei padidėjo, nei sumažėjo.

Kas dugne?

Skurdžiausiu uostamiesčio politiku ir vėl galima tituluoti konservatorių V. Lupeiką. Jo deklaruotas turtas 2012 m. buvo vertas tik 56 tūkst. litų - keturiais tūkstančiais daugiau nei 2011-aisiais.

“Na, gėda, ką aš galiu pasakyti (juokiasi. - Aut. past.). Esu vienišas. Taip jau išėjo, kad skiriantis viską išsidalinau, o paskui dar išbarsčiau. Negaliu net įsivaizduoti, kaip eidamas kokias nors pareigas gali ieškoti naudos sau ir bandyti pralobti. Turiu dabar dviejų kambariukų butą viename iš buvusių Debreceno gatvės bendrabučių. Nėra ten nei vonios, nei dušo, nei virtuvėlės. Norėčiau persikelti į kokį vieno kambariuko butą su holu, bet... Kita vertus, gal dabar galima sakyti, jog esu arčiausiai liaudies, nes ir viešuoju transportu nuolat naudojuosi”, - sakė V. Lupeika.

Tarp mažiausiai turto turinčių uostamiesčio politikų ir vėl pateko kitas konservatorius Jonas Milierius (103 940 Lt - 6 840 litų daugiau nei 2011 m.). Trečias nuo galo vėl liko politinės partijos Rusų aljanso atstovas Aleksandras Michailovas, kurio šeimos turtas yra vertas 137,8 tūkst. litų - tiek pat, kiek ir 2011-aisiais.

Labiausiai prasiskolinusia politike galima vadinti politinės partijos Rusų aljanso narę J. Pliutienę, į miesto Tarybą patekusią vietoje Seiman išrinktos Irinos Rozovos. Tiesa, 900 tūkst. litų yra skolinga ne ji pati, o jos vyras.

“Viskas pagal galimybes. Vyras užsiima verslu, jis tą paskolą pasiėmė namo statyboms”, - aiškino J. Pliutienė, kurios šeimos turtas pernai buvo vertinamas 505,8 tūkst. litų.

Praturtino sklypai, nuskurdino paskolos

Labiausiai per metus - 183 tūkst. litų - miesto Taryboje praturtėjęs liberalcentristas M. Žilys tvirtino, jog tai atsitiko dėl to, jog jam senelis padovanojo kelis žemės sklypus Kretingoje.

“Taip pat etapais "pridavinėjame" statomą namą, o dėl to irgi šiek tiek išaugo mano turto vertė”, - aiškino politikas.

Formaliai labiausiai per metus - beveik 117 tūkst. litų - nuskurdusi, bet panašaus dydžio paskolą sugebėjusi suteikti liberalsąjūdietė, architektė R. Staševičiūtė aiškino, kad atliko finansines operacijas su savo įmone.

“Prieš krizę įmonė už paskolą iš banko įsigijo vienas patalpas. Kurį laiką ji sėkmingai atsiskaitinėjo su banku, bet prasidėjus sunkmečiui man teko parduoti kai kurį savo turtą ir paskolinti už jį gautus pinigus įmonei. 2012-aisiais vėl teko atlikti panašią operaciją. Tikiuosi, kad krizė jau baigiasi ir įmonė pamažu galės pradėti atsiskaitinėti su manimi”, - taip savo finansines operacijas apibūdino pokalbininkė.

Visų miesto Tarybos narių deklaracijų duomenys - spalio 2-osios "Vakarų ekspreso" numeryje.